Gegužės 15 d. dailininkas, tautotyrininkas, etnotapytojas ir Romuvos garbės vaidila Virginijus Kašinskas švenčia garbingą 70 metų sukaktį. Sveikiname gerbiamą Virginijų šia proga linkėdami gyvatos devynių galių ir kūrybinės ugnies.
V. Kašinskas gimė Šilalės rajone, Tūjainių kaime, mokytojų šeimoje. 1987 baigė Vilniaus dailės institutą (dabartinę akademiją), įgydamas tapybos specialybę. Apsigyveno Kaune, sukūrė šeimą, užaugino dvi dukras, turi penkis anūkus.
Dvidešimt septynis metus docentas Virginijus Kašinskas dėstė VDA Kauno dailės fakultete. Kaune turi savo asmeninę didelę kūrybinę erdvę, kur nuolatos vyksta parodos, kur pats tiesiogiai lankytojams pristato savo kūrinius, skaito paskaitas. Pastaruoju metu visu pajėgumu yra atsidavęs vien kūrybai.
Vasaras praleidžia skaitydamas ir tapydamas savo protėvių sodyboje Žemaitijoje. Pamatus ateities veiklai ir kūrybai padėjo kaimas, jo žmonės, vaikai.
Nuo pat jaunystės domėjosi Vydūnu-Vilhelmu Storasta, kurio pasakyta mintis jį lydi jau visą, 50 metų trunkantį, kūrybinį gyvenimą. „Kiekvieno kūrėjo kūrybos prasmė yra tame, jeigu savo kūryba atsiremia į tautinės kultūros pagrindus. Tada kūryba įgauna prasmę, visa kita prasmės neturi“.
Parodose V. Kašinskas dalyvauja nuo 1987 m. Yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Yra dalyvavęs daugiau nei 120 tapybos, piešimo ir fotografijos parodų bei surengęs apie 70 tokių asmeninių parodų Lietuvoje ir užsienyje.
Dailininko gausią kūrybą sudaro tapytų paveikslų ciklai: abstrakcijos, gyvūnai, gamtovaizdžiai, portretai, sakraliniai paveikslai, Lietuvių liaudies mitologija paveiksluose, mažieji paveikslai, miniatiūros, ypatingai mažų išmatavimų paveikslų ciklas (mažiausias paveikslas 3×3 mm.), Mitologiniai akmenys, Kosmogonija, Tautoraštis, Lietuvių mitinis pasaulis. Dievai, Deivės, mitinės ir būtybės…
Taip pat begalės piešinių: kosmogonijos, gamtovaizdžio, mitologinių akmenų, gyvūnai, figūros ir portretai, figuratyviniai ir mitologiniai piešiniai.
Nuo pat mažumės Virginijus domisi mitologija, renka žinias, atlieka lauko tyrimus apie Lietuvos tautinę, paprotinę pasaulėvoką, apeigas, šventus ženklus, tautoraštį bei jo spalvinius derinius. Ypač didelį dėmesį skiria Lietuvių liaudies dainų nagrinėjimui, tautinių raštų pažinimui, senovės laidojimo papročių supratimui, tautinės dvasinės tapatybės ir savimonės kėlimui.
V. Kašinskas dalyvauja įvairiuose su tautine kultūras susiėjusiuose renginiuose-projektuose, skaito paskaitas, kalba radijo laidose, viešina straipsnius spaudoje. Visuomet pabrėžia gimtosios lietuvių kalbos svarbą. Pats gilinasi ir kviečia kitus gilintis į žodžių prasmes, švarinti kalbą nuo svetimžodžių, gerbti brangiausią Lietuvos turtą – kalbą.
Kūrėjas pats paveiksluoja, filmuoja, kuria vaizdagarses apie tautos šviesuolius, įvairias liaudies paprotines šventes, apeigas. Visą sukauptą medžiagą perduoda Lietuvos ir literatūros tautosakos instituto saugyklai.
Sukaupė gausią medžiagą apie laidojimo papročius, tautoraštį, sukūrė begalę įvairių vaizdagarsių, taip pat apie Žemaitijos žynius, Romuvos krivį bei šios bendrijos veiklą.
Už tautinės kultūros indėlį ir sklaidą Romuva Virginijui Kašinskui suteikė garbės vaidilos vardą. Kartu su Lietuvos etninės kultūros draugija ir bendradarbiaujant su žiniatinkliu www.Alkas.lt sukūrė „Tautosakos vartų svetainę‟, kurioje talpina kuo įvairiausią su Lietuvių liaudies paprotiniu suvokimu-kultūra sukauptą medžiagą. Nuotolinėje erdvėje (internete) yra 18 paskaitų apie sodžiaus mitologiją, senuosius laidojimo papročius ir tautinius raštus.
Menotyrininkė Rimantė Tamolūnienė štai taip apibudino V. Kašinsko kūrybą: „Menininką nuo vaikystės domino prigimtinė lietuvių kultūra, tautosaka, mitologija, tad savo kūrybiniuose sumanymuose jam pavyko išplėtoti ir atrasti „nišą“, kurioje šios jį dominančios kūrybos temos virto visiškai savomis ir „atkoduojamomis“.
Keliaudamas po esmines, mitopoetinio pasaulio erdves, pasitelkdamas vaizduotę bei ryškų, eksperimentinės tapybos stilių, dailininkas išraiškingai ir organiškai atrakina interpretuojamų simbolių reikšmes.
Tapytojas savo darbais siekia pakelti žiūrovo žvilgsnį į aukštesnius būties sluoksnius. Kviečia pasigrožėti dangaus skliautu riedančiu saulės vežimu, kosminiu sodu, mėnuliu dievaičiu, kosmine verpste, liepsnojančiu aitvaru, ugniniais kosminiais paukščiais ar kosminiu kiaušiniu.
Daugelis Virginijaus Kašinsko vaizduojamų simbolių ateina ne tik iš lietuviškosios prigimties kultūros, bet tarsi iš žmonijos ištakų“.
V. Kašinskas itin gilinasi ir skaito paskaitas apie tautinį raštą ir jo stulbinančias paslaptis. Jis užaugo, kaip pats sako, tautinių raštų kupinoje aplinkoje Žemaitijoje, kur nuolat stukseno staklės.
Jis teigia: „Tautinius raštus audžiam ir dabar, taip vyksta kultūrinis perdavimas iš rankų į rankas, iš lūpų į lūpas. Tai vyksta visomis formomis, nors mes esame įpratę, kad tai plito tekstilės audimuose, bet tokių raštų matome ir betone, akmenyje, metale, medyje, judesyje, garse ir muzikoje, ir t.t. Dabar naujų raštų nekuriama, bet tik atkartojama ir platinama tai, kas buvo sukurta senų senovėje. Tarytum šventos knygos. Jos perrašomos ir platinamos. 99.999 procento tautinį raštą platina, o 0,001 procento – jį kuria‟. O jis pats kuria paveikslus pagal tautoraštį.
Paklaustas kaip ruošiasi pažymėti neeilinio gimtadienio sukaktį, jis atsakė, kad praeitais metais surengė septynias parodas – kiekvienam gyvenimo dešimtmečiui po parodą. Tikėtina, kad viena iš reikšmingiausių praeitų metų parodų „Praeities atmintis“ buvo surengta, bene pirmą kartą, jo gimtajame krašte – Šilalėjė, V. Statkevičiaus muziejuje.
Tai buvo ne tik jo tapybos ir skulptūrų paroda, bet ir pirmą kartą pristatomos asmeninės šeimos nuotraukos iš Tūjainių kaimo, kur jis gimė ir kur mokytojavo jo tėvai.
Taip pat viena iš reikšmingiausių parodų pasitinkant Lietuvių liaudies dainų metus buvo surengta pernai Biržuose. Paveikslai nutapyti pagal Lietuvių liaudies dainų žodžius. Paveiksluose vyrauja šeimos, vestuvinių dainų, darbo, kalendorinių apeigų, karinių ir istorinių dainų motyvai.
Kūrinių autorius sako: „Paveiksluose menine forma perteikiama Lietuvių liaudies dainų mitologinė simbolių struktūra. Sąmoningas gilinimasis į Lietuvių liaudies dainų dvasinį paveldą atveria gelmes, kuriuose atsidengia nuostabūs Lietuvių tautos pasaulėjautos ir pasaulėžiūros senieji klodai, kurie padeda geriau suvokti ir suprasti dabarties mus supantį pasaulį“.
Paklausus dailininko kokie dar sumanymai laukia ateityje, atsako, tiek jų begalę turįs, kad net kelių gyvenimų neužtektų. Tad dar kart sveikiname gerbiamą dailininką Virginijų Kašinską ir linkime kuo ilgiausių gyvenimo metų ir neišblėstančio kūrybiškumo.
Alkas.lt redakcija sveikina etnotapytoja Virginijų Kašinską: Sveikatos, Laimės ir įkvepiančios kūrybos ugnies žengiant Protėvių pramintu keliu ir tęsiant šį kelią!
