Balandžio 13 d. Kauno Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčioje, po Verbų (Palmių) pamaldų, vyko Prūsijos kunigaikštystės įkūrimo 500-ųjų metinių ir Karaliaučiaus miesto žlugimo 80-ųjų metinių istorinės atminties renginys.
Prūsijos kunigaikštystė
Doc. dr. Martynas Purvinas susirinkusiems minėjimo dalyviams skaitė paskaitą: „Prūsijos kunigaikštystės istorijos vingiai: nuo Albrechto iškilimo iki Karaliaučiaus žlugimo.“
Pranešėjas pastebėjo, kad kelis šimtmečius senosios baltų gentys pajūryje gyvavo gana ramiai, kol jas pasiekė germanų ekspansijos banga. Kai 1202 m. prie Dauguvos žiočių įsikūrė Kalavijuočių, o nuo 1230 m. prie Vyslos žemupio Kryžiuočių /Vokiečių/ kariniai ordinai.
Pradėjus apie 200 metų trukusius kryžiaus žygius Baltijos kraštuose, siekta vietos gyventojus išnaikinti ar išvaryti, esą taip atsikovojant senovines germanų teritorijas. 1525 m. Ordino užgrobtose baltų žemėse įkūrus pasaulietinę Prūsijos kunigaikštystę, ten visai kitaip pradėta elgtis su vietos gyventojais.
Pagal Martyno Liuterio priesakus neapsiribota formaliu pagonių pakrikštijimu. O rūpintasi jiems skelbti Dievo Žodį jų gimtąja kalba.
Lietuviškos kultūros židinys
Taip naujoje liuteroniškoje valstybėje dar XVI a. viduryje prasidėjo pamaldos lietuvių kalba, kurtos lietuviškos mokyklos, radosi ir plito lietuviška raštija – pradedant pirmąja lietuviška knyga – M. Mažvydo katekizmu. Taip Prūsijos valdose – Mažojoje Lietuvoje – atsirado ir kelis šimtmečius gyvavo lietuviškos kultūros židinys, padėjęs išlikti visai lietuvių tautai.
Pratęsdama pranešimo istorinę temą renginio klausytojams, Mažosios Lietuvos tyrinėtoja Marija Purvinienė pažymėjo, kad Gediminaičių palikuonis, Sofijos Jogailaitės sūnus Albrechtas Brandenburgietis (1490–1568) XVI a. pradžioje tapo paskutiniuoju Kryžiuočių /Vokiečių/ ordino vadovu Prūsijoje.
Jis suvokęs tikrą padėtį, ryžtingai ėmėsi revoliucingų žygių. Ordiną paleido ir jo valdose sukūrė pasaulietinę Prūsijos kunigaikštystę, kurioje pradėta pagarbiau elgtis su užkariautais baltais, daug dėmesio skiriant lietuvybei.
O XIX a. viduryje faktiniu Prūsijos karalystės vadovu tapęs vokiečių politikas Otto von Bismarck‘as siekė sukurti galingą Vokietijos imperiją. Tam jis ėmėsi likviduoti esą nepatikimas tautines mažumas, pradėjo oficialiosios germanizacijos politiką, skriausdamas ir Mažosios Lietuvos lietuvininkus.
Iš Vilniaus su keletu bendraminčių atvykęs Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Kęstutis Pulokas padėkojo minėjimo rengėjams ir paragino susirinkusiuosius nesiliauti domėtis Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorija, konfesiniu ir lietuvybės paveldu bendrame geopolitiniame kontekste.
Juolab dabar, kai išleidžiama šitiek vertingų knygų ir esama puikių galimybių šviestis, derėtų atsikratyti svetimųjų įdiegtų ar iš nežinojimo vis dar gajų stereotipų. Įvykių, asmenybių sukakčių minėjimai padeda mums išsaugoti istorinę atmintį bei šviesti Lietuvos visuomenę.
Renginio dalyviai galėjo susipažinti ir su leidinių bei šaltinių paroda apie Karaliaučiaus miestą iki 1945 m., kurią paruošė parapijos klebonas kun. Saulius Juozaitis ir dr. Raimundas Kaminskas.
Renginio pabaigoje Kauno Švč. Trejybės evangelikų liuteronų parapijos namuose vyko atvira diskusija apie Prūsijos kunigaikštystės ir jos politikos, kultūros institucijų poveikį Lietuvos visuomenės raidai.
Prieš 500 metų, 1525 m. balandžio 10 d., Prūsijoje paleidus „palaimintosios Mergelės Marijos vokiečių namų Jeruzalėje prieglaudos brolių ordiną“, paskutinysis ordino didysis magistras, gediminaitis kunigaikštis Albrechtas (1490–1568) Krokuvoje prisiekė vasalo ištikimybę savo dėdei, Lenkijos karaliui bei Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam (1467–1548), Prūsija tapo pirmąja liuteroniška šalimi.
Šį istorinės atminties renginį sumanė, rengė ir vedė klebonas kun. Saulius Juozaitis ir LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas.
Autorius yra LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas
Juodsermėgiai “plauna” prūsų galabijimą… dar išlikusių prūsų neklausdami
Tai kodėl tamsta rašote ,kaip pats juos pavadinote,”juodsermėgių” raštu? Gal rašykite prūsiškomis runomis?
Tai ar lotyniškas raides lotynai išrado ne iki Kristaus ?
O kas į Prūsiją ir Lietuvą atnešė tas “lotyniškas” raides?
Aplinkybės buvo tokios, kad tarptautiniam bendravime Europoje tuo metu naudotos graikiškos ar lotyniškos raidės. Abejas į šiaurę atnešė krikščionys. Mūrinę statybą į Europos šiaurę taip pat atnešė krikščionys. Mes ją panaudojom gintis nuo tų pačių krikščioniškų agresorių. Panašiai Vytautas panaudojo totorius gintis nuo totorių. Rusus – gintis nuo Maskvos. Lygiai taip pat lietuvybės gynėjai Prūsijoje lotyniškas raides naudojo skleisti lietuvybei, nežiūrint kas jas atnešė.
Štai ir atsakymas Kuršis’ ui.
ne taip paprasta būtų. Labai daug ligatūrų, bet iš principo įmanoma. Kol nepabandžiau pats pasidaryti, net nežinojau, kad kuriant fontus yra ir tokios galimybės. Šiuolaikiniame pasaulyje, taip išbrangus spausdinimui, netgi ekonomiškai apsimokėtų – susitaupytų nuo pusės iki 2/3 lapų… Tiesa, padidėtų ir dėl galimų klaidų neteisingai perskaitomo teksto rizika.