Z. Vaišvila. Susipainiojęs ar supančiotas Konstitucinis Teismas?

Lietuvos Konstitucinis Teismas kalbasi jau net ne su dvasiomis, bet ir pats su savimi.

Negi reikės medikų pagalbos?

Buvęs Seimas vykdė forsuotą liberalaus globalizmo, vadinamo dar ir švabizmu, įgyvendinimą Lietuvoje. Dabartinis Seimas, deja, tai tęsia. Tai dar labiau forsuojama po to, kai JAV Prezidentas Donaldas Trampas viešai priminė paprastą tiesą, kad lytis yra dvi – vyras ir moteris.

Tačiau Lietuvos nominalios valdžios presas vis dar neįveikia nelabai besipriešinančios mūsų tautos. Pradėta gudrauti, pasitelkus Lietuvos Konstitucinį Teismą.

2023 metais Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas išaiškinti, ar Lietuvos neratifikuota Stambulo konvencija neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai.

Prisiminkime mūsų Konstitucinio Teismo kompetenciją. Konstitucijos 105 straipsnis ir Konstitucinio Teismo įstatymas nustato šio teismo teises – nagrinėja ir priima sprendimus, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, Respublikos Prezidento aktai, Vyriausybės aktai, taip pat teikia išvadas, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas, ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Ir nieko daugiau.

Ėmė Konstitucinis Teismas ir „pamiršo“ ne tik savo kompetenciją, bet ir „teisėjų“ priesaiką.

Seimas 2023 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Konstitucinį Teismą paklausimu, ar Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencijos) nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“?

Seimas neslapukavo – nurodė, kad to reikia būsimam konvencijos ratifikavimui Seime. Konstitucinis Teismas byloje Nr.18/2023 operatyviai 2024 m. kovo 14 d. pateikė Išvadą Nr.KT24-I1/2024, kuria paskelbė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja mūsų Konstitucijai.

Tačiau Lietuvos Konstituciniam Teismui nesuteikta teisė vertinti ne Lietuvos Respublikos teisės akto atitikimą Lietuvos Konstitucijai. Jei Lietuvos Seimas jau būtų ratifikavęs šią konvenciją, tai šio Lietuvos teisės akto atitikimą mūsų Konstitucijai Lietuvos Konstitucinis Teismas turėtų teisę  vertinti.

Nevertino ir tarptautinės sutarties dėl šios konvencijos, bet vertino pačią konvenciją. Tad šis teismas tapo „teismu“, kurio „teisėjai“ nežino, kas yra, kas nėra Lietuvos Respublikos teisės aktas, nežino, kuriai Konstitucijai jie prisiekė, nežino, kad vertinti reikėtų bent jau tarptautinę sutartį, o ne tarptautinę konvenciją.

Vienintelė išeitis – apkalta visiems šiems teisėjams in-corpore. Arba Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pradeda ikiteisminį tyrimą dėl šią „Išvadą“ padariusių teisėjų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Tuo galima būtų ir apsiriboti, nebent atkreipti dėmesį į tai, kad išaiškinta, jog Stambulo konvencija neprieštarauja trumpiausiam mūsų Konstitucijos 14 straipsniui, nustatančiam, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba… Bent jau valstybinę kalbą šioje šlykščioje istorijoje būtų palikę ramybėje. Bet reikia dar ir pasamprotauti apie „socialinę kalbą“, jei samprotaujama apie „socialines“ lytis…

Tačiau bene svarbiausi yra Konstitucinio Teismo bandymai naujai aiškinti jau Konstitucinio Teismo išaiškintus dalykus. Pasiremsiu V. A. Vaičaičio nuomone, kad tokiu atveju būtina motyvuoti, kodėl konkreti Konstitucijos nuostata aiškinama kitaip.

Stambulo konvencijos „išaiškinimo“ atveju svarbus Konstitucinio Teismo išaiškinimas 2019 m. sausio 11 d. nutarimu, kad pagal Konstituciją yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.

Būtina prisiminti ir Konstitucinio Teismo išaiškinimą 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu, jog konstitucinė šeimos samprata apima būtent „vyro ir moters bendrą gyvenimą“. Todėl konstitucinės teisės žinovas V. A. Vaičaitis pagrįstai priminė, kad tuo atveju, jei ateityje šis teismas norėtų kitaip aiškinti konstitucinę šeimos sampratą, jis turėtų tai pagrįsti, remiantis Konstitucija.

Tačiau 2024 m. kovo 14 d. Konstitucinio Teismo Išvadoje toks pagrindimas nepateiktas.

Ir štai dar vienas spjūvis į Lietuvos Konstituciją, „interpretuojant“ šeimos sąvoką ir darant tai nepagrindžiant naujų „išvadų“ pačia Konstitucija.

Buvusiam Seimui bijant priimti taip vadinamą partnerystės įstatymą, Vyriausybė kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad būtų nustatyta, ar Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Ši teisės norma nustato, kad Civilinio kodekso normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento.

Vyriausybė pasinaudojo tuo, kad partnerystės įstatymas nepriimtas, t. y. tai panaudojo tam, kad drauge gyvenančių nesusituokusių asmenų teisių ir pareigų sureglamentavimo vėlavimą paversti konstitucinės šeimos sąvokos (vyras ir moteris) pakeitimu į nekonstitucinę sąvoką – tos pačios lyties narių „šeimos“ sąvoka.

2025 m. balandžio 17 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad ši teisės norma prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, o Civilinio kodekso 3.229 straipsnis (dėl turtinių santykių tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius) prieštarauja „tiek, kiek pagal jį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters“.

Vyriausybė „susirūpino“ teisėtais lūkesčiais tų, kurie gyvena neįregistravę santuokos, tačiau nori „efektyvaus“ alternatyvaus santuokai šeimos kūrimo pagrindo ir konstitucinės teisės į jų šeimos santykių teisinį pripažinimą bei apsaugą.

Šis „nekaltas“ Vyriausybės „susirūpinimas“ Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu tapo išvada, kad Civilinio kodekso 3.229 straipsnio norma, kiek pagal ją leidžiamas partnerystės tik tarp vyro ir moters įregistravimas, prieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, seksualinės orientacijos pagrindu diskriminuoja šeimos santykius faktiškai sukūrusius tos pačios lyties asmenis ir pažeidžia konstitucines tokių asmenų teises į teisinę orumo ir privataus gyvenimo apsaugą, pripažintina prieštaraujančia Konstitucijai.

Štai taip Konstitucinis Teismas „įteisino“ Lietuvoje ne tik vyro ir moters „šeimą“.

Ar tikrai įteisino? Perskaitykime drauge Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnį:

38 straipsnis

Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.

Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją.

Sutuoktinių teisės šeimoje lygios.

Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.

Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.

Ponai ir ponios Konstitucinio Teismo teisėjai Tomai Davuli, Gintarai Goda, Aurelijau Gutauskai, Giedre Lastauskiene, Vytautai Mizarai, Algi Norkūnai, Daiva Petrylaite, Janina Stripeikiene, Stasy Šedbarai, iš kur jūs ištraukėte, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje šeimą sudaro ne tik vyras ir moteris?

O gal Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimą priėmėte, neskaitę Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų apie  konstitucinę šeimos sampratą 2011 m. rugsėjo 28 d. ir 2019 m. sausio 11 d. nutarimuose?

Priminsiu ir Konstitucinio Teismo pirmininko Gintaro Godos viešus paaiškinimus po Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 14 d. Išvados dėl Stambulo konvencijos priėmimo – konvencija nereguliuoja šeimos ar santuokos santykių, todėl iš jos nekyla pareiga valstybei pripažinti kitokias šeimas, nei nustatyta Konstitucijoje, ar keisti konstitucinę santuokos sampratą taip, kad santuoka būtų sudaroma ne vyro ir moters laisvu susitarimu.

Tai, ponai ir ponios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjai, kaip 2024 m. kovo 14 d. Išvadoje jūs galėjote išaiškinti, kad mūsų Konstitucijoje nenumatoma, kad santuoka būtų sudaroma ne vyro ir moters laisvu susitarimu, o 2025 m. balandžio 17 d. nutarime jūs jau aiškinate priešingai, t. y. kad šeimą gali sudaryti ne tik vyras su moterimi?

Prabėgo metai, ir jūs jau keičiate savo „nuomonę“? Ko verta tokia jūsų nuomonė?

Atsistatydinkite visi in-corpore !

Autorius yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras