Balandžio 4 d. Valstybinė kultūros paveldo komisija posėdžiavo Trakų Vokės dvare, kur atlikti kultūros paveldo tvarkybos darbai. Pasirinkimas susitikti šioje vietoje simboliškai atspindi Paveldo komisijos siekį artimai stebėti paveldosaugos procesus, kur vyksta tikri paveldosaugos pokyčiai.
Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė pažymėjo, kad tai neatsitiktinis sprendimas: „Kodėl esame čia? Todėl, kad mes – dvylika įvairių sričių žinovų – paveldui skiriame išskirtinį dėmesį. Trakų Vokės dvaras yra puikus pavyzdys, kaip paveldas gali būti gyvas ir prasmingas šiandien, kai jis patenka į atsakingas ir kūrybingas rankas.“
Pristatytos KIC ir KPD atskaitos bei ateinančių metų finansavimo programa
Posėdžio metu buvo pristatytos paveldo institucijų – Kultūros infrastruktūros centro (KIC) ir Kultūros paveldo departamento (KPD) – 2024 m. veiklos ataskaitos. KPD direktorius Vidmantas Bezaras taip pat pristatė Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo 2025–2027 metams programą.
KIC pristatyme pabrėžia, kad didžiausi iššūkiai 2024 m. įgyvendinant Paveldotvarkos programą: projektinės dokumentacijos kokybė ir viešųjų pirkimų reikalavimai, jų sudėtingumas.
Anot KIC direktoriaus Šarūno Šoblinsko, pasitaiko atvejų kai tvarkybos darbai neatitinka faktinės situacijos, darbai vykdomi neatlikus arba atlikus neišsamius tyrimus: „Todėl numatyti naujų vertybių darbų pradžią pirmaisiais metais labai rizikinga, nors paraiškų teikėjų lūkesčiai būna būtent tokie“, – sakė jis.
Dėmesio centre – finansavimo klausimai: būtini pokyčiai
Posėdžio metu neišvengta ir finansavimo temos – nors valstybė jau ilgą laiką skiria paveldosaugai palyginti nedideles lėšas, infliacijos kontekste jos tampa dar menkesnės.
Vienas iš Paveldo komisijos narių pastebėjo, kad dar 2005 metais kultūros paveldui buvo skirta 17 mln. litų, o šiandien bendra suma iš esmės nesikeičia – tai rodo sisteminę problemą, ypač vertinant, kaip augo darbų kainos.
Svarstytas ir siūlymas plėtoti Kultūros paveldo fondo steigimo sumanymą, kuris leistų lanksčiau ir veiksmingiau reaguoti į paveldo išsaugojimo poreikius. Taip pat iškelta mintis atskirti nacionalinės ir regioninės reikšmės vertybes, formuojant du atskirus pirmenybinius sąrašus bei taikant skirtingus finansavimo bruožus.
Šie siūlymai bus svarstomi ir toliau – Paveldo komisija artimiausiu metu ketina priimti atskirą sprendimą dėl paveldo finansavimo politikos, kuris jį priėmus bus paskelbtas viešai.
Dėkingumas Trakų Vokės dvaro valdytojams
Paveldo komisijos narius svetingai pasitiko Trakų Vokės dvaro direktorė Ieva Šiušaitė. Pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė išreiškė padėką dvaro komandai už nuoširdų rūpestį: „Jūs esate ne tik šios vietos valdytojai – jūs esate jos globėjai ir keitėjai. Pajutau jūsų šilumą vos atvykusi – tai didžiulė vertybė mūsų paveldosaugos lauke.“
Ji taip pat palinkėjo kuo didžiausios sėkmės tęsiant pradėtus darbus, nes dalis patalpų dar tik laukia restauravimo.
Po posėdžio vyko ekskursija po dvaro erdves, kurią vedė restauratorė Ramunė Balandžiūnienė (MB „Virmalda“). Paveldo komisijos nariai, administracijos komanda ir posėdžio svečiai turėjo galimybę susipažinti su konkrečiais restauravimo darbais, pajusti, kiek daug užsidegimo ir profesionalumo dedama į šios vietos gaivinimą.
Posėdyje dalyvavo Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariai ir administracija, Kultūros paveldo departamento, Kultūros infrastruktūros centro, LR Vyriausybės atstovai ir kiti dalyviai.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.
Tai – dvylika nepriklausomų deleguotų ir skiriamų įvairių sričių žinovų, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.
Kažką tvarko, o kažką negrįžtamai sunaikino.
Visumoje su paveldo priežiūra – nekas.