Nuo šiol gyventojai turi galimybę įvertinti Lietuvos kelių ir tiltų būklę – „Via Lietuva“ sukūrė specialų stebėsenos žemėlapį keliubukle.lt. Šis įrankis leidžia tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmeniu efektyviau planuoti investicijas ir įvertinti esamą kelių ir tiltų kokybę visoje šalyje. Taip pat skaidriai stebėti jų infrastruktūros pokyčius bei prisidėti prie svarbių diskusijų apie jų priežiūrą ir remontą.
Duomenys apie kelius ir darbus
Naujas žemėlapis suteikia galimybę kiekvienam peržiūrėti duomenis apie kelių ir tiltų būklę, inžinerinius kelių objektus, kurie yra remontuojami. Šiuo metu žemėlapyje pateikta 2025 m. pradžios informacija, žemėlapį atnaujinti ketinama kiekvieną metų ketvirtį. Žemėlapyje įdiegta ir skaičiuoklė, leidžianti apskaičiuoti reikalingas lėšas kelių ar tiltų remontui.
„Žemėlapis padės gyventojams stebėti tiek šalia jų, tiek kitose Lietuvos vietose esančių kelių ir tiltų būklę. Viešai ir interaktyviai prieinami duomenys leis sekti, kaip keičiasi susisiekimo infrastruktūra.
Beje, žemėlapyje gyventojai galės rasti atsakymą į dažnai kylantį klausimą – kiek visgi kainuoja nauja gatvė ar kilometras naujos automagistralės ir kiek lėšų prireiktų, kad Lietuvoje nebeliktų nesaugių tiltų ir blogos būklės kelių“, – teigia susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Tikimasi, kad žemėlapis taps esminiu įrankiu siekiant maksimalaus skaidrumo Lietuvos transporto infrastruktūroje. Dėl transporto srautų ir infrastruktūros augimo įrankis bus nuolat atnaujinamas ir plėtojamas, kad jis tarnautų kaip tiksli ir objektyvi priemonė viešoms diskusijoms kelių infrastruktūros tema.
„Lietuvos infrastruktūros modernizavimas yra ne tik investicija į kelius ir tiltus, bet ir į šalies ekonomikos augimą, žmonių saugumą bei geresnę gyvenimo kokybę“, – tikina „Via Lietuva“ l.e.p. generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
Prasta kelių infrastruktūros būklė
Valstybinius reikšmės kelius „Via Lietuva“ vertina atsižvelgiant į pagrindinius jų rodiklius: vidutinį vandens gylį provėžoje, kelio dangos plyšius, lopus, nelygumus. Taip pat kelio duobes ir vidutinį kelio profilio dydį. Kelių būklės rodikliai kasmet nustatomi atliekant valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga būklės tyrimus pasitelkiant modernią lazerinę įrangą, pagal kurios surinktus duomenis atliekami dangos būklės rodiklio (DBI) skaičiavimai.
Remiantis 2025 m. pradžios duomenimis, Lietuvoje iš viso daugiau nei 21 000 km kelių tinklų daugiau nei 6 tūkst. km kelių yra prastos būklės. Blogiausios būklės Lietuvoje yra rajoniniai keliai – 3 670 km arba 42 proc. viso rajoninių kelių tinklo yra reikalingas remontas. Krašto keliai taip pat prastos būklės – net 1 993 km arba 40,5 proc. viso tinklo yra neatitinkantys kokybės reikalavimų. Geresnės kokybės yra magistraliniai keliai ir automagistralės, tačiau atitinkamai 19,4 proc. automagistralinių ir 19,7 proc. magistralinių kelių reikalingas remontas.
Taip pat iš viso Lietuvoje yra 1500 tiltų, iš kurių 117 yra blogos būklės, o 35-iems taikomi eismo apribojimai. Likusi tiltų dalis siekia 50–60 metų amžių, todėl jų būklė artimiausiu metu gali sparčiai blogėti. Tilto kokybė yra vertinama pagal tokius kriterijus kaip tilto pakloto, tilto perdangos, atramų ir prietilčių pažaidos.
„Nepaisant to, kad tiltų ir viadukų būklė tiesiogiai lemia eismo saugumą, jų būklė kasmet vis prastėja. Kadangi finansinės galimybės atnaujinti visus tiltus yra ribotos, šiemet prioritetą skirsime tiems, kurių būklė kitąmet gali tapti kritinė. Siekiant pratęsti tiltų eksploatacijos laiką, būtina taikyti kompleksines priemones, o viena iš jų – užtikrinti, kad prasčiausios būklės tiltai tarnautų ilgiau“, teigia „Via Lietuva“ l.e.p. generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
Į prastos būklės kelių, tiltų ir viadukų atnaujinimą darbus nukreipiamos investicijos duos reikšmingą rezultatą tik tuomet, kai bus pasiektas tvarus ir ilgalaikis kelių infrastruktūros finansavimas.
Susisiekimo ministerija jau ėmėsi spręsti ilgametes problemas
Tam, jog kelių infrastruktūrai būtų užtikrintas tvarus finansavimas, tikimasi ne tik susitelkimo politiniame lygmenyje, ieškoma sprendimų, kurie leistų kurti ilgalaikius, nepriklausančius nuo kasmet tvirtinamo lėšų krepšelio iš bendro valstybės biudžeto, planus.
Susisiekimo ministerija visuomenei dar kovo mėn. pristatė planus nuo kitų metų Lietuvoje įkurti Valstybinį kelių fondą. Šis sprendimas ir siūlymas susisiekimo ministro Seime bus pristatytas dar šioje Seimo pavasario sesijoje.
Įkūrus valstybinį Kelių fondą bus galima pasiekti esminį pokytį gerinant valstybinių kelių infrastruktūrą, skatinant regionų pasiekiamumą bei gerinant Lietuvos transporto sistemos konkurencingumą.
Kaip teigia l.e.p. „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas, dabartinis kelių finansavimo modelis yra ydingas, nes remiantis juo yra sudėtinga pradėti ilgalaikius projektus, nes finansavimas nuolat kinta. Be to, dabar įstatymuose įtvirtintas Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo modelis neužtikrina, kad visos su keliais susijusios lėšos, pavyzdžiui, rinkliavos, būtų panaudotos būtent kelių tinklo plėtrai.
Laikinai „Via Lietuva“ vadovo pareigas einantis M. Gedaminskas taip pat priduria, jog Lietuvoje lėšos, surenkamos iš besinaudojančių keliais, apmaudu, tačiau negrįžta atgal į kelius, dėl to blogėja ir kelių saugumo būklė.
