Vyriausybė patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų panaudojimo sąmatą, pagal kurią šiemet keliams skiriama 583,2 mln. eurų. Iš jų papildomi 40 mln. eurų numatyti magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena kapitalinio atnaujinimo darbams finansuoti.
„Šiais metais tarp svarbiausių prioritetų – Utenos plento atnaujinimas, taip pat kitų strateginių projektų įgyvendinimas bei šalies tiltų ir viadukų tolesnis tvarkymas. Papildomos lėšos leis pagaliau pradėti darbus blogiausiu šalyje tituluojamame betoniniame Utenos plente: planuojame atnaujinti beveik 30 kilometrų ruožą tarp Molėtų ir Utenos, pradėti likusios atkarpos tarp Vilniaus ir Molėtų atnaijinimą.
Taip pat – suremontuoti kelias dešimtis tiltų ir viadukų, pabaigti techniškai sudėtingiausią ir ilgiausią „Via Baltica“ atkarpos ruožą ties Marijampole, planuojame pradėti ir paskutinės – ketvirtosios – atkarpos link Lenkijos sienos atnaujinimo darbus“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Lėšos keliams paskirstytos pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 67 proc. tenka valstybinės reikšmės keliams ir kitoms kelių srities reikmėms finansuoti, 33 proc. – vietinės reikšmės keliams. Tai sudaro atitinkamai 363,9 mln. eurų valstybiniams ir beveik 179,3 mln. eurų vietiniams keliams.
Valstybinės reikšmės kelių tinklui plėtoti numatyta beveik 226 mln. eurų, iš jų 102,8 mln. eurų skiriama strateginiams ir kitiems projektams. Didžiausia suma – 62,8 mln. eurų – numatyta magistralinio kelio „Via Baltica“ dviejų beveik 28 km ilgio ruožų Kaunas–Marijampolė–Suvalkai atnaujinimui. Be papildomai numatytų 40 mln. eurų, beveik 30 km ilgio dviejų Utenos plento ruožų tarp Molėtų ir Utenos kapitaliniam remontui skiriama dar 6,3 mln. eurų.
Keliams ir tiltams atnaujinti, jų paprastajam ir kapitaliniam remontui skirta 100,5 mln. eurų. Už šias lėšas numatoma atnaujinti 45 tiltus, iš jų – 2023 m. pradėtą tvarkyti 31 tiltą ir 13 tiltų 2024 m. pradedamuose objektuose.
Magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Klaipėda numatoma suremontuoti 11 ruožų, kurių bendras ilgis apie 27 km, taip pat kelyje A2 Vilnius–Panevėžys bus tvarkomi 4 ruožai, kurių bendras ilgis apie 13 km.
Inžinerinėms eismo saugumo priemonėms diegti (pėsčiųjų perėjoms, dviračių takams, sankryžoms) skirta 15 mln. eurų, 7,7 mln. eurų numatyta žvyrkeliams. Pastarosios lėšos skirtos pabaigti 2018–2024 m. žvyrkelių asfaltavimo programą, ją įgyvendinant buvo išasfaltuota apie 1400 km valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga, taip pat naujai programai pradėti. Atlikus vertinimą, nustatyti 384 ruožai (apie 1 400 km iš esamų 5 400 km). Naujieji asfaltuojamų žvyrkelių prioritetiniai sąrašai bus sudaromi atsižvelgiant į savivaldybių prioriteto tvarka sureitinguotus asfaltuotinų kelių ruožus.
Kitiems projektams (horizontaliajam ženklinimui, kelių eismo informacinei sistemai ir šviesoforais reguliuojamoms sankryžoms modernizuoti) numatyta beveik 7 mln. eurų, o kitoms išlaidoms, tarp kurių – elektros energijos valstybinės reikšmės keliuose diegimo projektai ir kt. – 26, 7 mln.eurų.
Likę beveik 138 mln. eurų valstybiniams keliams numatytų lėšų paskirstyta įvairioms administracinėms bei kitoms reikmėms, didžioji dalis – 108 mln. eurų skirti AB „Kelių priežiūra“ valstybinės reikšmės kelių tinklui prižiūrėti.
Iš vietinės reikšmės keliams skiriamo finansavimo 16,1 mln. eurų numatyta valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams Alytaus miesto, Biržų rajono, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Kretingos rajono, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Tauragės rajono, Vilniaus miesto savivaldybėse. Vietinės reikšmės keliams kurortinėse Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse skiriama 3,3 mln. eurų, kitų savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams – 159,9 mln. eurų.
2024 metais, palyginti su 2023 metais, bendras kelių sektoriaus finansavimas didinamas 109,1 mln. eurų, iki 882,3 mln. eurų. Iš jų 139,8 mln. eurų sudarys laikinojo bankų solidarumo įnašas, 159,3 mln. eurų – ES fondų lėšos ir 583,2 mln. eurų – KPPP lėšos.
