Didžioji Britanija griežtina taisykles Rusijos agentams – o Lietuva?

Naujoji FIRS tvarka Didžiojoje Britanijoje

Didžioji Britanija imasi griežtesnių priemonių prieš užsienio valstybių, ypač Rusijos, poveikį. Balandžio 1 d., antradienį, Jungtinės Karalystės saugumo ministras Denas Džarvisas (Den Jarvis) parlamentui pranešė, kad Rusija bus įtraukta į antrąją priešiškų valstybių grupę, kurios užsienio agentai privalės deklaruoti savo ryšius su Maskva.

Ši iniciatyva yra dalis naujojo Užsienio poveikio registracijos mechanizmo (FIRS – Foreign Influence Registration Scheme), kuris turėtų pradėti veikti nuo šių metų liepos 1 dienos.

Pagal naująją tvarką, žmonės, vykdantys Rusijos valstybės ar jos įstaigų pavedimus Didžiojoje Britanijoje, turės oficialiai registruoti savo darbus. FIRS numato, kad užsienio šalys, galinčios kelti grėsmę saugumui, bus skirstomos į dvi grupes arba „pakopas“.

Pirmajai grupei priklausančių šalių užsienio agentai turės deklaruoti tik tiesioginius bandymus paveikti britų politiką. Tuo tarpu antroji grupė, į kurią šiuo metu įtrauktos tik Rusija ir Iranas, bus pavaldi griežtesniems reikalavimams – registruoti teks ne tik sąlyčius su politikais, bet ir kitus darbus, kuriuos nustatys Didžiosios Britanijos vyriausybė.

Pavyzdžiui, jei britų įmonė, vykdydama Rusijos ministerijos pavedimą, dalyvaus susirinkime ir teiks ataskaitas, ji taip pat turės registruotis. Tyčinis vengimas registruotis pagal FIRS gali užtraukti griežtą bausmę – iki penkerių metų laisvės atėmimą.

Rusijos keliama grėsmė: kodėl tai svarbu?

„Rusija kelia didžiulę grėsmę Jungtinės Karalystės valstybiniam saugumui“, – parlamento posėdyje pabrėžė D. Džarvisas. Jis priminė pastarųjų metų Rusijos priešiškus veiksmus, tarp jų – nervus paralyžiuojančiomis dujomis įvykdytą apnuodijimą Solsberyje, žvalgybą, padegimus, kibernetinius išpuolius, įskaitant sukčiavimo (phishing) kampanijas prieš parlamentarus, bei neteisėtą įsiveržimą į Ukrainą, kuris, anot viceministro, patvirtino Rusijos ketinimus ardyti Europos ir pasaulio saugumą.

X platformoje rasta informacija rodo, kad FIRS taikymas Rusijai sulaukė dėmesio kaip atsakas į šias grėsmes, o kai kurie žinovai pabrėžia, kad Kinija kol kas neįtraukta į antrąją grupę, kas gali atspindėti Didžiosios Britanijos strateginius pasirinkimus.

Nesilaikantiems registracijos reikalavimų gresia griežtos bausmės – iki penkerių metų laisvės atėmimo. Ši priemonė, anot britų valdžios, padės veiksmingiau stebėti ir riboti priešiškų šalių poveikį šalies viduje.

Be to, FIRS apims ir gynybos sritį: tyrėjai ar įmonės, bendradarbiaujančios su Rusija ar Iranu, turės deklaruoti savo darbus, jei jie susiję su šių šalių pavedimais, siekiant užtikrinti aiškumą valstybiniam saugumui svarbioje srityje.

Skirtumai nuo Rusijos sistemos

Naujoji tvarka atspindi Didžiosios Britanijos siekį stiprinti valstybinį saugumą ir apsisaugoti nuo mišrių grėsmių, kurios pastaraisiais metais tapo vis svarbesnės. Nors Didžioji Britanija nėra pirmoji šalis, ėmusi tokios tvarkos – JAV turi seniai veikiantį Užsienio agentų registracijos įstatymą (FARA), o Australija 2018 m. pristatė Užsienio poveikio skaidrumo schemą (FITS) – FIRS išsiskiria dviejų pakopų sandara ir aiškiu priešiškų šalių išskyrimu.

Panašiai Rusija taiko savo „užsienio agentų“ įstatymą, tačiau kai kurie galėtų teigti, kad abiejų šalių tvarkos iš esmės yra tos pačios valdymo priemonės, pridengtos skirtingais ideologiniais pasakojimais – Didžioji Britanija pabrėžia demokratijos gynimą, o Rusija – apsaugą nuo Vakarų poveikio.

Vis dėlto FIRS taikomas tik užsienio agentams, o ne vidaus piliečiams, skirtingai nei Rusijoje, kur tai varžo visuomenės laisves.

Iš visko sprendžiant FIRS yra dalis platesnės strategijos, kuria siekiama parodyti Rusijai, kad jos slapti veiksmai bus atskleisti ir sustabdyti, ypač po įsiveržimo į Ukrainą. Kol kas į antrąją grupę, be Rusijos, įtrauktas tik Iranas, tačiau ateityje sąrašas gali būti plečiamas, atsižvelgiant į geopolitinę padėtį.

Ar Lietuvai reikia panašios tvarkos?

Šis Didžiosios Britanijos žingsnis kelia klausimą: ar nevertėtų ir Lietuvai svarstyti panašios tvarkos įvedimo? Lietuva, esanti šalia Rusijos ir Baltarusijos – šalių, kurios laikomos priešiškomis ar bent jau galinčiomis kelti grėsmę – susiduria su savitais saugumo iššūkiais.

Pastaraisiais metais šalyje padaugėjo atvykėlių iš Baltarusijos, ypač po 2021 m. migracijos krizės, kai Minsko valdžia, remiama Rusijos, organizavo nelegalią migraciją per Lietuvos sieną. Nors dauguma šių atvykėlių nėra tiesioginiai užsienio agentai, žinovai atkreipia dėmesį į galimą pavojų, kad tarp jų gali būti pasiųstų asmenų, vykdančių Maskvos ar Minsko pavedimus.

Be to, Rusijos karas Ukrainoje ir Baltarusijos vaidmuo jame dar labiau išryškino mišrių grėsmių – dezinformacijos, žvalgybos, kibernetinių išpuolių – svarbą Lietuvai.

Panaši tvarka galėtų padėti atpažinti ir valdyti užsienio šalių poveikį, ypač per juridinius ar fizinius asmenis, veikiančius politikos, gynybos ar energetikos srityse. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikiantys verslai ar sambūriai, gaunantys lėšų iš Rusijos ar Baltarusijos, galėtų būti įpareigoti registruotis, taip užtikrinant didesnį aiškumą.

Lietuvoje kol kas nėra viešai užfiksuotų konkrečių teisinių sumanymų, tiesiogiai siūlančių tokią užsienio poveikio registracijos tvarką, panašią į FIRS. Vis dėlto valstybiniam saugumui skirtose gairėse ir viešose diskusijose nuolat pabrėžiama būtinybė stiprinti atsparumą mišrioms grėsmėms.

Pavyzdžiui, 2021 m. Seimas priėmė įstatymų pataisas, ribojančias investicijas iš trečiųjų šalių į strategiškai svarbius objektus, o Valstybės saugumo departamentas (VSD) nuolat įspėja apie Rusijos ir Baltarusijos bandymus daryti poveikį per informacinius veiksmus ar neteisėtus darbus.

Tai rodo, kad pagrindas tokiai tvarkai jau yra, tačiau jis labiau nukreiptas į investicijų valdymą, o ne į platesnį užsienio agentų registravimą. Panašios tvarkos įvedimas galėtų būti logiškas kitas žingsnis, ypač turint omenyje, kad Lietuva, kaip NATO ir ES narė, yra Rusijos taikinys.

Kita vertus, prieštaraujantieji galėtų teigti, kad tai sukeltų papildomą administracinę naštą ir galimai paveiktų atvykėlių įsiliejimą ar pilietines laisves, jei tvarka būtų taikoma pernelyg plačiai, kaip tai nutiko Rusijoje.