Seimo nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Daiva Ulbinaitė, Liutauras Kazlavickas ir Saulius Čaplinskas įregistravo Švietimo įstatymo pataisas – siūloma, jog pradinio ir pagrindinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose mokiniams nebūtų galima naudotis asmeniniais mobiliaisiais telefonais pamokų ir pertraukų metu.
O tose mokyklose, kuriose vykdomos vidurinio ugdymo programos – asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimas galėtų būti ribojamas, jei tokią tvarką nustatytų mokyklos vadovas, vadovaudamasis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtomis rekomendacijomis.
Remiamasi mokslininkų duomenimis
Projektas parengtas reaguojant į Skaitmeninės etikos centro iniciatyvą „Iš telefonų – į mokyklą“, kurią palaiko daugiau nei 200 visuomeninių organizacijų, 100 mokyklų ir beveik 4000 šalies gyventojų, įvertinus psichiatrų ir kitų mokslininkų pateiktus duomenis, surengus plačią diskusiją Seime, išklausius mokinių ir jų tėvų atstovus bei išanalizavus kitų šalių patirtis.
„Turime imtis veiksmingų žingsnių, kurie gyvybiškai svarbūs vaikų raidai ir emocinei sveikatai. 60 šalių jau eina šiuo keliu. Mokslininkai sako, kad neribotai naudojami mobilieji telefonai, probleminis interneto naudojimas tampa depresijos, atminties ir dėmesingumo sutrikimų, smurto ir patyčių priežastimis. Daro neigiamą įtaką vaikų ir paauglių raidai, emocinei ir psichinei sveikatai, socialiniams ryšiams, mokymosi rezultatams ir tarpusavio ryšiams“, – sako Švietimo įstatymo pataisą registravę nariai.
„Nesinori mūsų šalyje kolekcionuoti draudimų, bet čia yra tas atvejis, kai pasiekėme raudoną ribą ir sprendimų reikia nacionalinių“, – dar ankstesnėse diskusijoje sakė vaikų ir paauglių psichiatras prof. Dainius Pūras.
Galimybė, o ne draudimas
Vaikų ir paauglių psichiatrė, VU psichiatrijos klinikos vadovė Sigita Lesinskienė ragina visus pritarti įstatymo projektui ir kviečia šią iniciatyvą pateikti kaip galimybę, o ne kaip draudimą ir galvoti apie tai, ką galime duoti mainais: „Deja, mes matome jau pasekmes, todėl veikti turime jau dabar. Kviečiu galvoti ir apie tai, ką vaikams duoti mainais, jog užtikrintumėme kokybiškas pertraukas.“
„Pataisa užtikrina galimybę asmeninius mobiliuosius telefonus „atsinešti“ į mokyklą – išlaikyti ryšį su tėvais prieš ir po pamokų, tačiau aiškiai nurodo, jog naudotis pamokų ir pertraukų metu, atsižvelgiant į klases – negalima. Mokyklos turės numatyti vietą ir saugiam telefonų laikymui. Po ilgų diskusijų prieita prie sutarimo, jog reikalinga įstatymo pataisa – nacionalinis sprendimas, nes reglamentavimo tik ministro įsakymu neužtektų“, – sako Seimo Švietimo komiteto narys L. Kazlavickas.
Skaitmeninio etikos centro atstovė Renata Gaudinskaitė taip pat akcentavo būtinybę veikti nacionaliniu mastu: „Kartais gali būti labai patogu įduoti vaikams telefonus. Jie nustoja klausinėti, judėti, triukšmauti, trukdyti. Yra tokių ramių namų. Yra tokių tylių mokyklų.
Bet atėjo metas apžvelgus pasekmes ir susivokus imtis atsakomybės ir nusibrėžti aiškias saugančias ribas – visiems vienodas, nacionaliniu mastu, pavienių iniciatyvų nepakanka. Negalime leisti sau prarasti savo jaunimo, negalime leisti savo sveikatos sistemai papildomai užkrauti tokią nuolat augančių psichikos sveikatos problemų naštą.“
Įžvelgia naudą
Seimo Socialinių reikalų komitete dirbanti Daiva Ulbinaitė neabejoja – ilgalaikė tokio asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimo draudimo mokyklose nauda tikrai bus: „Toks reguliavimas prisidės prie saugesnės ir palankesnės socialinės aplinkos kūrimo, darys teigiamą įtaką vaikų ir paauglių psichikos sveikatai ir net socialiniams įgūdžiams. Labai tikiuosi, jog balsuojant Seimo salėje nepritrūks politinės valios ir toks svarbus sprendimas sulauks ir valdančiųjų palaikymo – spręsis mūsų vaikų ateitis.“
Tai, kad tokio reglamentavimo reikia, liudijo didžiausios Lietuvoje Riešės gimnazijos direktorė Egidija Urbanavičienė: „Mokykla nenori būti viena, nacionalinis lygmuo sustiprins tokias mokyklas kaip mūsų. Dėkoju, kad kilo iniciatyva ir tikimės nacionalinio pritarimo.“
Tvarką dėl asmeninių mobiliųjų telefonų draudimo jau prieš ketverius metus įvedusios Klaipėdos Vyturio progimnazijos direktorė Inga Bagdonienė atvira, iššūkių buvo ir bus, bet viską išsprendė kalbėjimas ir susitarimas, o nacionalinis susitarimas padės mokykloms išspręsti ginčus ir nesutarimus.
Siūloma, jog šis pakeitimas įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d.
Parengta pagal Seimos TS-LKD frakcijos pranešimą
