Atvejų, kai sukčiai organizuoja netikras varžytuves, apsimesdami žinomais prekiniais ženklais, ir toliau nemažėja. Tokie apgaulingi pranešimai ypač populiarūs socialiniuose tinkluose, kai siekiama apgaulės būdu išvilioti asmeninius duomenis ar net pinigus.
Pastaruoju metu socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimo programėlėje „Messenger“ plinta neva „Maximos“ žaidimas, kuriame galima laimėti pinigų – prašoma paspausti nuorodą, kur esą reikia suvesti elektroninės bankininkystės kodus. Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė, įspėja, kad parduotuvė tokių akcijų nerengia.
Ką svarbu žinoti
Pirmiausia ir svarbiausia, ką klientas turi žinoti, kad „Maxima“ niekada neprašo kliento pateikti asmeninių duomenų, slaptažodžių ar prisijungimo prie bankinių paslaugų duomenų.
Be to, I. Trakimaitė-Šeškuvienė atkreipia dėmesį, jog kiekvieną pranešimą, kuris kelia įtarimų, būtina įvertinti kritiškai. Tai, kad jis apgaulingas, gali išduoti keletas požymių.
„Melagingi pranešimai dažnai išsiskiria tuo, kad yra skatinama kokį nors veiksmą padaryti kuo greičiau. Jei prašoma greitai atsakyti arba atlikti veiksmus, pavyzdžiui, „laimėjote konkursą, tačiau turite atsakyti per 24 valandas ar kuo greičiau paspausti nuorodą ir pasidalinti jautriais duomenimis“, tai gali būti ženklas, kad tai – apgaulinga nuoroda. Dar vienas aspektas, kurio nevalia praleisti pro akis – jei prašoma pateikti asmeninius duomenis, tokius kaip kredito kortelės numeriai, slaptažodžiai ir pan., tai turėtų iš karto kelti įtarimų“, – pabrėžia ji.
Vis dar, nors jau ir rečiau, pasitaiko ir gramatikos klaidų – netikri prašimai socialinėje medijoje dažnai būna pateikiama netaisyklingai ar su ne iki galo aiškiais žodžiais, kurie nebūtų būdingi tikriems įmonių pranešimams.
Dėl to „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė pataria informaciją būtinai pasitikrinti įmonės puslapyje. Įmonės organizuojamos akcijos ir konkursai visada yra skelbiami oficialioje „Maxima“ svetainėje www.maxima.lt.
„Patikrinkite, ar gautas pasiųlymas tikrai atitinka tai, ką jūs tikėtumėtės gauti iš įmonės. Jei nieko apie tokį konkursą nežinote arba nesate užsiregistravęs, kad jus, pavyzdžiui, pasiektų tos bendrovės rinkodarinė informacija, labai tikėtina, jog tai – sukčiai“, – pataria pašnekovė.
Ką daryti nuorodą paspaudus
Visgi, jei nuorodą paspaudėte, yra keletas žingsnių, ką galite daryti. Jei nuorodoje buvo prašoma jūsų asmeninių duomenų – nedelsdami pakeiskite slaptažodžius ir, jei reikia, užblokuokite savo sąskaitas.
Jei pateikėte finansinius duomenis, stebėkite savo banko sąskaitas ir kitus svarbius įrašus – gali būti, kad sukčiai platina informaciją jau ir per jūsų paskyrą.
Ir būtinai susisiekite su įmonės, kurios vardu prisidengiant organizuojamas netikras konkursas, klientų aptarnavimo skyriumi, ir informuokite apie galimą sukčiavimo atvejį.
„Būkite atsargūs ir kritiškai vertinkite gaunamus pranešimus – įmonės konkursus skelbia viešai, o ne siunčia asmenine žinute. Ir visuomet, jei kyla kokių nors abejonių dėl laiško ar nuorodos tikrumo, geriausia kreiptis tiesiogiai į „Maxima“ klientų aptarnavimo skyrių ir pasitikslinti, ar tikrai toks konkursas yra organizuojamas“, – primena I. Trakimaitė-Šeškuvienė, „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė.
Parengta pagal „Maximos“ pranešimą
