Šeštadienis, 5 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Tobulėjant technologijoms, vis daugiau pavojų

www.alkas.lt
2025-02-22 09:00:00
0
Kompiuteris

Kompiuteris | pexels nuotr.

Sparčiai tobulėjant skaitmeninėms technologijoms ir didėjant jų skvarbai, daugėja ir įvairių skaitmeninių grėsmių: nuo įsilaužimų į socialinių tinklų paskyras iki šnipinėjimo ir išpirkos reikalaujančių programų. Be to, besaikis naršymas internete kelia problemų psichikos sveikatai ir žmonių tarpusavio santykiams. Šią savaitę minint Saugesnio interneto dieną, žinovai primena, kaip išlaikyti sveikus naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įpročius ir išlikti saugiems internetinėje erdvėje.

Žinovai pabrėžia, kad didėja visuomenės dalis, vis daugiau laiko praleidžianti internete: žmones įtraukia socialiniai tinklai, internetinės parduotuvės, pramogos, socializavimasis. Darbo užduočių atlikimas taip pat migruoja į skaitmeninę erdvę. Nors internetas ir suteikia lengvą prieigą prie duomenų, pernelyg didelis išmaniųjų įrenginių naudojimas gali turėti ir neigiamų pasekmių.

Trijų Lietuvos universitetų, bendradarbiaujančių su Skaitmeninės etikos centru (SEC), tyrimo duomenimis, daugiau nei trečdalis paauglių internete kasdien praleidžia apie 5-6 valandas, o kas penktas tai daro ir beveik 7-8 valandas. Tad vis daugiau jaunosios kartos atstovų susiduria su probleminio interneto naudojimo (PIN) rizika.

„Probleminis interneto naudojimas, dar vadinamas priklausomybe nuo ekranų, turi panašių požymių, kaip ir priklausomybė nuo narkotinių medžiagų. Tarp šių požymių – laiko kontrolės praradimas, kai vietoje planuoto laiko žaidžiant, bendraujant socialiniuose tinkluose, naršant internetinėje erdvėje praleidžiama žymiai daugiau nei planuota“, – pabrėžia Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja Rasa Jauniškienė.

Pasak žinovės, priklausomybei nuo ekranų būdingi ir psichologiniai požymiai, kai prarandamas interesas veikloms, kurios anksčiau džiugindavo. Taip pat jaučiama depresyvi nuotaika, įtampa, nerimas, susierzinimas ar nervingumas, kuomet neturima galimybės naudotis ekranais, o gavus prieigą savijauta pagerėja.

„Besaikis naudojimasis internetu gali sukelti dėmesio ir atminties sutrikimus, depresiją. Gali padidėti suicidinių minčių ar psichiatrinių sutrikimų rizika, pasireikšti miego sutrikimai. Be priklausomybių rizikos iškyla asmens duomenų saugumo grėsmė“, − komentuoja R. Jauniškienė.

Internetinėje erdvėje – vis daugiau pavojų

Pasak „Lietuvos draudimo“ kibernetinės saugos specialisto Dominyko Vaišvilos, apie kylančias grėsmes internetinėje erdvėje kalbėti svarbu, nes nuolat besikeičiančios technologijos, skaitmeninės inovacijos sukuria vis naujų rizikų, kurios gali paveikti tiek asmeninį saugumą, tiek visuomenės gerovę.

„Diskutuodami apie kylančias problemas galime laiku identifikuoti potencialias grėsmes ir imtis proaktyvių veiksmų, pavyzdžiui, skatinti kibernetinio saugumo švietimą, modernių saugumo technologijų diegimą bei keitimąsi gerosiomis praktikomis“, – akcentuoja D. Vaišvila.

Pasak žinovo, skaitmeninėje erdvėje vartotojai dažniausiai susiduria su kenksmingomis programomis (angl. malware), sukčiavimu siekiant išvilioti asmeninę informaciją naudojant el. paštą, SMS ar kitus metodus (angl. phishing). Taip pat dažnos socialinės inžinerijos atakos, kai manipuliuojama žmonėmis, siekiant išgauti slaptos informacijos ar kitus asmeninius duomenis.

„Organizacijoms ypač aktualios problemos – programų ir sistemų pažeidžiamumai, kurių įsilaužėliai nuolat ieško ir, radę juos, gali išnaudoti duomenų vagystėms, milžiniškų išpirkų reikalavimams. Taip pat labai dažnai naudojamos paslaugų nepasiekiamumo atakos (angl. DDoS), kurios gali sutrikdyti internetinių svetainių veikimą, taip sukeliant didelių problemų ne tik organizacijoms, bet ir privatiems asmenims“, − komentuoja D. Vaišvila.

Svarbu laikytis skaitmeninės higienos

Pasak R. Jauniškienės, norint sumažinti laiką, praleidžiamą prie ekranų, svarbu išsiugdyti tinkamus naudojimosi technologijomis įgūdžius. Labai svarbu planuoti laiką be išmaniųjų technologijų ir programėlių bei turėti nustatytą laiko limitą.

Žinovė pabrėžia, kad patariama vengti žydros ekrano šviesos vakarais, likus bent valandai iki miego laiko. Ši ekrano šviesa gali trikdyti melatonino gamybą, o jis turi įtakos miego kokybei ir psichikos sutrikimų formavimuisi.

„Patariama praktikuoti savistabą, kokiose programėlėse praleidžiame daugiausiai laiko bei kiek kartų per dieną paimame telefoną į rankas. Daugelyje išmaniųjų technologijų yra įdiegta galimybė tokią statistiką stebėti, pavyzdžiui, screen time ir pick-up time“, – pabrėžia žinovė.

Pagrindiniai patarimai, kurių laikantis sumažinama rizika nukentėti nuo kibernetinių atakų skaitmeninėje erdvėje:

  • Naudokite stiprius slaptažodžius. Kiekvienai paskyrai kurkite unikalų, bent 14 simbolių sudėtingą slaptažodį. Juos atsiminti praverčia slaptažodžių tvarkyklės mobiliuose įrenginiuose ir kompiuteriuose.

  • Reguliariai atnaujinkite operacinę sistemą, programas, naršyklę ir antivirusinę programinę įrangą – tai padeda užkirsti kelią saugumo spragoms.

  • Jei sistemos leidžia – įjunkite kelių veiksnių autentifikaciją (MFA). Tai suteiks papildomą apsaugos sluoksnį jūsų paskyroms.

  • Neatidarykite įtartinų laiškų priedų ar nuorodų, ypač jei laiškas atrodo neįprastas ar gautas iš nepažįstamo siuntėjo.

  • Naudokite VPN viešuosiuose tinkluose, pvz. kavinėse, prekybos centruose. Viešuosiuose Wi-Fi tinkluose VPN padeda apsaugoti jūsų asmeninę informaciją bei papildomai užšifruoja duomenų srautą.

  • Atidžiai peržiūrėkite privatumo nustatymus socialiniuose tinkluose bei kitose internetinėse platformose, jog žinotumėte, kokia informacija prieinama kitiems.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vasaros pavojų galima išvengti
  2. Nevalyti automobiliai kelia nemažai pavojų
  3. Kaip apsaugoti gyvūnus nuo šventinių pavojų?
  4. Viską ragaudami gyvūnai sukelia pavojų sveikatai
  5. Kai jūsų kūnui trūksta jodo: apie pavojų sveikatai išduoda ne tik šąlančios kojos
  6. Vis daugiau gyventojų įvertina IT naudą
  7. Slaugytojai teiks daugiau paslaugų
  8. Lietuvą renkasi vis daugiau užsienio medikų
  9. Erkės gali perduoti daugiau nei 20 skirtingų ligų
  10. Rinktis mediciną galės daugiau studentų
  11. Kultūros turinio skaitmeninimas: daugiau galimybių patirtį kultūrą per technologijas
  12. Socialiniai tinklai vaikams nėra saugi aplinka
  13. Palikti gyvūnus automobilyje – pavojinga
  14. Kad duomenys skaitmeninėje erdvėje būtų saugūs
  15. Aktyvus laisvalaikis mažina ligų tikimybę

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maisto gaminių klastitės
Gamta ir žmogus

Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

2025 07 04
Baltijos šalių Prezidentai
Lietuvoje

Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus

2025 07 04
Pinigai
Lietuvoje

Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu

2025 07 04
Pasienis
Lietuvoje

Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

2025 07 04
Vandens dulksnų stotelė
Gamta ir žmogus

Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

2025 07 04
„Rail Baltica“
Lietuvoje

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04
Pėsčiųjų ir dviračių takas
Gamta ir žmogus

„Via Lietuva“ keliautojams siūlo 5 vaizdingus maršrutus

2025 07 04
Mobilus internetas telefone
Lietuvoje

Interneto kokybę jau galima įsivertinti dar paprasčiau

2025 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar pamenate, apie Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • Vis dar awaiting’e? apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai
  • Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus
  • Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu
  • Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

Kiti Straipsniai

Maisto gaminių klastitės

Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

2025 07 04
Mobilus internetas telefone

Interneto kokybę jau galima įsivertinti dar paprasčiau

2025 07 04
Sveikata

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Kada reikalinga proktologo apžiūra

Kada reikalinga proktologo apžiūra?

2025 07 03
Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Susitarimo pasirašymas

Lietuva ketina steigti dirbtinio intelekto gamyklą

2025 07 02
Elektra

Vartotojai gaus atnaujintas elektros sąskaitas

2025 07 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar pamenate, apie Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • Vis dar awaiting’e? apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Rimgaudas apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Gediminas Jakavonis | wikipedija.org nuotr.

G. Jakavonis. Kam atitenka mūsų pinigai, skirti Ukrainai?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai