Aptarti kuriamos Regionų ministerijos koncepcijos ir funkcijų Vyriausybėje į pirmąjį posėdį susirinko tarpinstitucinės darbo grupės nariai. Šiai darbo grupei, kuri skirta Regionų ministerijos steigimui organizuoti ir koordinuoti, vadovauja vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Pasak vidaus reikalų ministro, regioninė politika yra vienas svarbiausių Vyriausybės prioritetų, todėl regionų plėtrai skiriamas didelis dėmesys.
„Mums reikia nuoseklios, ilgalaikės strategijos, apimančios visus regioninės plėtros aspektus – nuo socialinės įtraukties iki ekonominių investicijų ar klimato kaitos. Kuriamos naujos ministerijos atsakomybė – tai regioninė politika, kuri ir sujungia įvairių sričių plėtros tikslus, užtikrina tolygią regionų plėtrą bei gyvenimo kokybės gerinimą visuose šalies regionuose“, – teigia ministras V. Kondratovičius.
Regionų ministerija gali užtikrinti, kad skirtingos politikos sritys (būsto, transporto, teritorijų planavimo, kaimo plėtros ir kt.) siektų bendro tikslo – tolygios ir tvarios plėtros visoje Lietuvoje. Ministerijai būtų pavesta ieškoti ir tokių sprendimų, kurie galėtų būti pritaikomi prie konkrečių vietovių poreikių: miestų, priemiesčių, kaimo vietovių, kurortų ir kitų teritorijų, kuriose susiduriama su savitais iššūkiais.
Resursų sutelkimas vienoje valstybės institucijoje leistų racionaliau paskirstyti tam reikalingus finansinius ir žmogiškuosius išteklius.
Ministerijos funkcijos
Būsima ministerija turės rūpintis investicijomis regionuose pagal jų pačių regionų sudarytas strategijas. Pagrindinis instrumentas investicijoms – Vyriausybės patvirtinta Regionų plėtros programa. Šioje investicijų programoje numatytos rekordinės Europos Sąjungos lėšos – net 1,6 mlrd. Eur iki 2029 m. Programa gali būti plečiama, įtraukiant papildomus finansavimo šaltinius, pvz., Kaimo plėtros fondą.
Regionų ministerija taip pat teiktų metodinę pagalbą kitoms ministerijoms, savivaldybėms ir regionų taryboms, vertintų teisės aktus ir planavimo dokumentus. Tai reikalinga tam, kad įvairiose srityse (švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos, aplinkosaugos, ekonomikos) priimami sprendimai atitiktų regionų poreikius ir regioninės politikos tikslus.
Į regionams aktualių problemų sprendimą turi būti įtraukiamos savivaldybės ir regionų tarybos, kurios gali priimti geriausius sprendimus regionų lygiu, taip pat skatinamas ir bendruomenių bei nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas. Todėl didesnė dalis regionams svarbių funkcijų turi būti decentralizuojama, jas perduodant regionų plėtros taryboms ir savivaldybėms.
Įstatymų paketą dėl Regionų ministerijos numatoma parengti ir pateikti Seimui dar šiais metais. Regionų ministeriją planuojama įsteigti 2026 metų viduryje.
Ta ministerija, tai tik dar viena biurokratijos struktūra iniciatyvoms iš apačios užgniaužti. Tai grįžimas prie sovietinio komandavimo iš viršaus. Dar viena popierių gaminimo vietoje darbų savivaldybėse darymo grandis.
Decentralizaciją vykdys centralizuota valdžia.