Seimas raginamas stiprinti Baltijos jūros apsaugą

Seimui siūloma priimti rezoliuciją, kuria raginama stiprinti Baltijos jūros regione esančios kritinės infrastruktūros apsaugą, inicijuoti reikiamus tarptautinės jūrų teisės pokyčius ir vienyti regiono valstybes bendram atsakui į esamas grėsmes. Rezoliucija pateikta Seimo pirmininko pavaduotojos Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės.

Daugėja pažeidimų Baltijos jūroje

Pasak Seimo pirmininko pavaduotojos, pastaruoju metu vis dažnesni incidentai Baltijos jūroje, tokie kaip povandeninių kabelių pažeidimai ir kitokie kritinės infrastruktūros trikdymai, kelia rimtas dilemas Lietuvai ir sąjungininkėms.

„Rusija vykdo sistemingas diversines operacijas, kuriomis siekia sutrikdyti NATO Šiaurės ir Rytų flango saugumą. Operacijos vyksta pilkoje zonoje, kai Rusijos šešėlinis laivynas bando mūsų ir mūsų partnerių budrumą. Tokiomis grėsmėmis negalime abejoti ir turime imtis aktyvių veiksmų joms neutralizuoti“, – teigia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Raginama peržiūrėti teisės aktus

Rezoliucijoje „Dėl Baltijos jūros saugumo ir esamo teisinio režimo koregavimo būtinybės“ raginama peržiūrėti ir stiprinti nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius kritinės infrastruktūros apsaugą, bei inicijuoti tarptautinius teisės pokyčius, tokius kaip 1982 m. Jūrų teisės konvencijos pakeitimus, siekiant sustiprinti povandeninių kabelių apsaugą ir sukurti jiems skirtas saugumo zonas.

Siūloma skatinti diskusijas tarptautinėse organizacijose dėl veiksmų, kurie užtikrintų energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros apsaugą visame Baltijos regione bei kviesti suburti valstybių koalicijas ir inicijuoti sankcijas Rusijai dėl jos de facto kontroliuojamo „šešėlinio laivyno“ sabotažinių veiksmų.

„Esama tarptautinė teisė ne visuomet atliepia dabartines geopolitines realijas. Dauguma grėsmių formų yra pasikeitusios, o mūsų priešininkai naudojasi esamomis tarptautinės teisės spragomis. Jei norime užtikrinti Baltijos regiono saugumą, privalome inicijuoti pokyčius ir praplėsti esamus teisės aktus, kad jie leistų efektyviai kovoti su hibridinėmis ir tiesioginėmis kinetinėmis grėsmėmis. Lietuva drauge su regiono šalimis turi aiškiai pasakyti, kad infrastruktūros atakos yra nepriimtinos ir turi turėti aiškias pasekmes agresoriams“, – teigia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Rezoliucija taip pat raginama Vyriausybę telkti tarptautinę bendruomenę ir aktyviai dalyvauti formuojant naujus tarptautinius standartus, kurie sustiprintų Baltijos ir kitų regionų jūrinės infrastruktūros apsaugą.