Pasaulio skaitytojai netrukus turės galimybę susipažinti su 25 naujomis Lietuvos autorių knygomis, išverstomis į 19 kalbų.
Lietuvos kultūros instituto (LKI) vykdomų Vertimų finansavimo varžytuvių 2025 m. I žingsnio lėšos paskirtos dviejų poezijos knygų, 9 romanų, vieno meninio albumo, teatro bendruomenei skirto vadovo, dokumentinių menininko užrašų, specialios Lietuvos literatūrą reprezentuojančios straipsnio literatūriniame žurnale ir 10 iliustruotų vaikiškų knygų vertimui ir leidybai.
Kalbų įvairovė įspūdinga
Tarp atrinktųjų finansuoti 4 knygos bus verčiamos į latvių, po 2 į baltarusių, japonų, vokiečių ir po vieną į albanų, anglų, azerų, čekų, danų, estų, ispanų, italų, kartvelų, korėjiečių, makedonų, nyderlandų, prancūzų, švedų ir ukrainiečių kalbas.
Šiam varžytuvių žingsniui paskirstyta 62 200 Eur LR valstybės biudžeto lėšų. Pavasariniame varžytuvių žingsnyje, kuris bus paskelbtas kovo mėnesį, atrinktiems užsienio leidėjams bus paskirstyta dar beveik 40 tūkst. Eur.
Pasak LKI direktorės Julijos Reklaitės, Vertimų finansavimo varžytuvės yra integrali Instituto veiklų ekosistemos grandis.
„Knygų vertimai ir pačios knygos pasaulio skaitytojų rankose atsiranda kaip mūsų nuoseklaus darbo su Lietuvos literatūros vertėjais, leidėjais, leidybos profesionalų apsilankymais Lietuvoje, literatūros tendencijų ir paramos galimybių pristatymo tarptautinėse knygų mugėse.
Taip pat kultūros atašė tinklo veiklos, sutelkto šalies prisistatymo „fokus“ projektuose dalis. Kiekviena knyga savo ruožtu tampa langu į mūsų šalies kultūrą, istoriją ir kūrybinį kontekstą“.
„Labai džiugu, kad užsienio leidyklų susidomėjimas auga, ką matome ir iš jų pasirenkamų žanrų įvairovės, ir iš jau išleistų knygų sklaidos, pristatant autorius įvairiose platformose, tarptautiniuose literatūros renginiuose“, – teigė J. Reklaitė.
Poezija ir naujoviška klasika
Pasaulinės poezijos leidėja iš Jungtinės Karalystės – leidykla „Bloodaxe Books“ 2025 m. išleis Tomo Venclovos eilėraščių rinkinį „Eufemidžių giraitė“, eilėraščius į anglų kalbą verčia net trys vertėjai – Elena Hinsė (Ellen Hinsey), Diana Senečala (Diana Senechal) ir Rimas Uzgiris.
Trikalbę poezijos knygą „Iš Šiaurės Jeruzalės“, kurią sudarys po du 22-jų Lietuvos poetų eilėraščius žydų tema, išleis Vokietijos leidykla „Mediathoughs Verlag“.
Eilėraščiai bus paskelbti lietuvių, hebrajų ir vokiečių kalbomis, į vokiečių kalbą juos verčia vienas labiausiai patyrusių poezijos vertėjų Kornelijus Helis (Cornelius Hellis) iš Austrijos. Abiejų poezijos knygų leidimai bus paremti varžytuvių lėšomis.
Nuolatinio užsienio leidėjų dėmesio sulaukia lietuvių naujoviškos prozos klasikai. 2024 m. varžytuvių parama buvo skirta dviem Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ vertimams (į estų ir į vokiečių kalbą) bei Jurgio Kunčino „Tūlos“ vertimui į albanų k.
Šiemet Ričardo Gavelio romaną „Jauno žmogaus memuarai“ išleis Ispanijos leidykla „Asociación La Tortuga Búlgara, į ispanų kalbą jį verčia iš Kosta Rikos kilusi ir jau kelis dešimtmečius Lietuvoje gyvenanti vertėja Čordana Gonzalesa Krusa (Chordana Gonsales Krus).
Jurgio Kunčino „Tūlą“ rengiasi išleisti estų leidykla Kultuurileht. Šį kultinį sovietmečio saulėlydžio romaną į estų kalbą vers lietuvių literatūros žinovė ir aktyviausia vertėja Tina Katelė (Tiina Kattel).
Varžytuves pasiekė įdomi paraiška iš Japonijos – leidykla „Green seed books“ ketina išleisti lietuvių vaikų literatūros klasikės Vytautės Žilinskaitės knygą „Robotas ir peteliškė“, iliustruotą Stasio Eidrigevičiaus.
Ją į japonų kalbą išvers Tokijo užsienio studijų universiteto ir Osakos universiteto mokslininkė bei dėstytoja, lietuvių kalbos vadovėlių, daugybės mokslinių straipsnių apie Lietuvos politiką, visuomenę, kultūrą ir literatūrą autorė Eiko Sakurai.
Lietuvos meno klasikai priskirtinas ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio albumas-katalogas „Tapyba“, kurį rengia Ukrainos leidykla „Helvetica“.
Čiurlionio kūrybą apžvelgiančius straipsnius, išsamų kūrinių katalogą ir kitus albumo tekstus į ukrainiečių kalbą vers šiuo metu aktyviausia lietuvių literatūros vertėja į ukrainiečių kalbą, daugiau nei du dešimtmečius Lvive gyvenanti lietuvė Beatričė Beliavciva (Beliavciv).

Neslūgsta dėmesys ir Jono Meko kūrybai
Pusšimčio puslapių apimties jo užrašų knygą „Scrapbook of the Sixties: Writings 1954-2010“ paskelbs Italijos leidykla „Quodlibet“. Iš anglų į italų k. knygą verčia italas Džiuzepas Lučesinis (Giuseppe Lucchesini).
Prancūzijos leidykla „Les Éditions Bleu et Jaune“ išleis Danutės Kalinauskaitės romaną „Baltieji prieš juoduosius“, kurį išvers Paryžiuje gyvenanti vertėja Miglė Dulskytė.
Nuolatinis kaimynių dėmesys
Papročiu tapęs Latvijos ir Estijos leidėjų dėmesys naujausiai lietuvių literatūrai – didžiausias vertėjų ir žinovių, latvės Dacės Mejerės (Meiere) ir estės Tiinos Katelos (Kattel) nuopelnas.
D. Mejerės dėka Latvijos skaitytojai, prabėgus vos porai metų po knygų pasirodymo Lietuvoje, didžiausio atgarsio sulaukusius lietuvių rašytojų kūrinius jau gali skaityti latvių kalba.
Išvertusi visus Kristinos Sabaliauskaitės istorinius romanus, vertėja kibo į Manto Adomėno „Monetą & labirintą“. Pirmoji dalis, taip pat išversta Dacės, pasirodys šį pavasarį, antrąją dalį ketinama išleisti šių metų lapkritį. Žinomus Lietuvoje romanus Latvijoje leidžia leidykla „Zvaigzne ABC“.
Dar vienas nuolatinis lietuvių literatūros leidėjas Latvijoje „Jāņa Rozes apgāds“ rengiasi išleisti naujausią Kotrynos Zylės knygą – suaugusiam skaitytojui skirtą romaną „Mylimi kaulai“, kurį taip pat vers D. Mejerė.
Ji išvertusi ir dar du šios autorės kūrinius paaugliams „Sukeistas“ (2019) ir „Siela sumuštinių dėžutėje“ (2023), kuriuos taip pat išleido leidykla „Jāņa Rozes apgāds“. Visi vertimai gavo Vertimų finansavimo varžytuvių paramą.
Sėkmingiausi lietuvių autorių vaikams skirti kūriniai taip pat labai greitai atsiduria Latvijos ir Estijos knygynuose. Pernai abi vertėjos į savas kalbas išvertė Mariaus Marcinkevičiaus ir Linos Itagaki grafinį romaną „Mergaitė su šautuvu“. Latvijoje knyga pasirodė 2024 m., Estijoje ją žadama išleisti šiemet.
Kiek anksčiau – 2020 m. Latvijoje ir 2022 m. Estijoje – paskelbti sėkmingiausio Jurgos Vilės ir Linos Itagaki grafinio romano „Sibiro haiku“ vertimai.
Šiemet finansavimas skirtas ir naujų vertėjų į latvių kalbą darbams. Gabijos Grušaitės romaną „Grybo sapnas“ išvers Una Alksne, išleis leidykla „Vārdu vārti“. Jurgos Vilės ir Agnės Nananai vaikišką paveikslėlių knygą „Kašalotų radijas“ – latvių rašytoja ir vertėja Jana Rūcė (Rūce) (pseudonimu Jana Egle), ją išleis vaikiškų knygų leidykla „Baltais valis“.
Ambicingi Prahoje įkurtos baltarusių leidyklos planai
2024 m. Lietuvos literatūros vertimų finansavimo varžytuvių lėšomis buvo paremti trys vertimai į baltarusių kalbą. Jie skirti už Baltarusijos sienų įsikūrusioms leidykloms. Tai Giedrės Kazlauskaitės poezijos rinktinės (išleido Vilniuje įkurta leidykla „Pflaumbaum“), Antano Škėmos „Baltos drobulės“ ir Jurgio Kunčino „Tūlos“ vertimai, kuriuos išleido vertėjo Siarhėjaus Šupos Prahoje įsteigta leidykla „Vesna Vaško“.
Vertėjas Siarhėjus Šupa pasakoja, kad jis su bendraminčiais užsibrėžė išleisti geriausių Lietuvos šimtmečio knygų šimtuką, kurį atrado 2018 m. paskelbtą dienraštyje „Lietuvos rytas“.
Pirmąja šimtuko knyga tapo dar Baltarusijoje 2019 m. išleistas Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ (į baltarusių kalbą jį išvertė Paulina Vituščanka, išleido leidykla „Lohvinau“).
Persikėlęs į Prahą Siarhėjus su bendraminčiais įkūrė leidyklą ir ėmėsi toliau įgyvendinti ambicingą sumanymą. Per dvejus metus išėjo minėti Antano Škėmos ir Jurgio Kunčino romanai. O šiemet leidykla išleis pirmąsias dvi Kristinos Sabaliauskaitės tetralogijos „Silva rerum“ (jas verčia Siarhejus Šupa) dalis, kurių vertimui taip pat skirta lėšų.
Knygos, kurios keliauja
Į tokių po pasaulį keliaujančių lietuviškų knygų, kaip „Vilniaus pokeris“, „Tūla“, „Sibiro haiku“, Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“, Alvydo Šlepiko „Mano vardas – Marytė” Kęstučio Kasparavičiaus paveikslėlių knygos vaikams gretą įsirašė Mariaus Marcinkevičiaus ir Ingos Dagilės „Akmenėlis“ (2020, leidėjas „Tikra knyga“).
Tai jautri ir drąsi paveikslėlių knyga, pasakojanti vaikams tamsiausią Lietuvos istorijos puslapį – apie Vilniaus geto gyventojų likimus.
Lietuvos kultūros institutas jau yra parėmęs jos vertimus į aštuonias kalbas. 2025 m. varžytuvių parama skirta dar dviem jos vertimams. Tai į danų kalbą (vertėjas Stefan Anbro, leidėjas „Straarup & Co“) ir į japonų kalbą (vertėja Aya Kimura, leidėjas „Choubunsha Publishing co“). Šiemet knyga pasirodys ir Ukrainoje, jos leidimas taip pat finansuotas varžytuvių lėšomis.
Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės knygos „Laimė yra lapė“ kelionių maršrutas taip pat įspūdingas, ją gali perskaityti Azerbaidžano, Armėnijos, Estijos, Lenkijos, Makedonijos, Ukrainos, Jungtinių Amerikos valstijų vaikai.
Šiemet vertėjos Anos (Anna) Sedláčkovos, leidėjo Nakladatelství Paseka ir Vertimų finansavimo varžytuvių jungtinėmis pastangomis su šios Lietuvos vaikų pamėgtos paveikslėlių knygos veikėjais susipažins ir Čekijos vaikai.
Kęstučio Kasparavičiaus knygų geografija pasipildys albanišku jau daug šalių apkeliavusios paveikslėlių knygos „Meškelionė. Didžioji kalėdinė Meškinų šeimynos kelionė aplink pasaulį“ leidimu Albanijoje (vertėja Aisela Koka (Ajsela Koka), leidėjas Dritan Publishing House).
Vertimų skatinimo programa vykdoma nuo 2001 m. Per šį laikotarpį finansuota daugiau nei 650 knygų vertimai į 43 pasaulio kalbas. Paremti vertimai.