Ordo ab chao

Geopolitiniai postūmiai

Savaitės sūkurio akyje – pareigas pradėjęs eiti JAV prezidentas Donaldas Trampas ir jo pirmieji sprendimai. Populistinių kalbų, pataikaujant miniai, laikas baigėsi – ant stalo auganti pasirašytų dekretų krūva rodo pirmąsias, tikrąsias Trampo intencijas. Jos žada, kad amerikiečių gyvenimas nebus nuobodus, o pasaulio supergalybė savo lyderio rankomis gerokai papurtys geopolitinio saugumo kaleidoskopą.

Kokią mozaiką sudėlios kiekvienas trūktelėjimas, negali prognozuoti net ir akcijų rinkų rykliai, valdantys milijardus ir uždirbantys iš jų šimtus milijonų, todėl sėkmingiausi ir garsiausi iš jų atsargiai stebi augančią naujojo Kapitolijaus šeimininko galią bei užmojus. Kol kas aišku viena, kad Trampui ir jo komandai puikiai sekasi suvaldyti senatorius, kurie balsuoja taip, kaip reikia, per daug nesigilindami į tai, kokias pasekmes jų ištikimybė ir parama JAV prezidentui artimoje ateityje atneš viso pasaulio tvarkai.

Ordo ab chao (Tvarka iš chaoso, – Alkas.lt) vietoje MAGA (make America great again), o gal MAGA, remiantis ordo ab chao, regisi tokiu keliu eina didžiausia laisvės ir demokratijos kalvė.

Pirmaisiais savo sprendimais Donaldas Trampas itin nudžiugino savo tipinius rinkėjus, gyvenančius tokiose valstijose kaip Arkanzasas, Misisipė ar Alabama. Pažeidžiant JAV federalinį įstatymą dėl 30-ties dienų įspėjimo termino, mažiausiai septyniolika skirtingų federalinių institucijų ir tarnybų nepriklausomų generalinių inspektorių gavo atleidimo pranešimus.

Jie, kaip filmuose, per kelias valandas iki darbo pabaigos, penktadienį turėjo susirinkti savo rakandus į dėžutes bei apleisti darbo patalpas. Įdomu tai, kad dauguma jų buvo paskirti į pareigas pačiam D. Trampui prezidentaujant pirmąją kadenciją.

Toks pat likimas per artimiausius du mėnesius žadamas ir visoms – rednekų slengu kalbant – valstybės valdymo aparatą apnikusioms „leftistinėms lervoms“: įvairovės, lygių teisių ir įtraukties pareigūnams/ėms, kurie rūpinosi, kad įstaigose ir institucijose būtų išlaikoma lyčių, LGBTQ+, rasinė, socialinė (neįgaliųjų) ir kitokia visuomenės sanklodą atspindinti proporcija.

Be to, feminisčių ir už moters apsisprendimo dėl aborto laisvę kovojančių nevyriausybinių organizacijų nusivylimui, JAV prezidentas (jų supratimu) sulaužė rinkimų kampanijos metu duotą pažadą ir pasirašė šūsnį įsakų, kuriais atgaivino kai kurias prieš abortus nukreiptas priemones.

Tuo tarpu Senatas vieno – viceprezidento – balso persvara JAV gynybos sekretoriumi patvirtino Trampo siūlytą į pareigas 44-ių savanorį (Nacionalinės gvardijos) veteraną ir „Fox News“ laidos vedėją Piterį Heksetą (Peter Brian Hegseth). Naujasis Pentagono vadas dėl jam mestų kaltinimų seksualine prievarta, smurtu artimoje aplinkoje ir nevaržomu alkoholio vartojimu anksčiau sakė, kad žiniasklaida prieš jį pradėjo raganų medžioklę, o visi jam „pripaišyti“ priekaištai yra išsigalvojimai ir melas. Tiesa, gruodžio mėnesį už uždarų durų senatoriams jis žadėjo, kad jei bus patvirtintas į siūlomą poziciją, jis nebevartos alkoholio.

Mūsų šaltiniai JAV pajėgose, paklausti, kaip jie vertina Piterį Heksetą ir jo tinkamumą vadovauti pagal žmonių skaičių (2.1 mln. karių ir 0.8 mln. civilių) Lietuvai prilygstančiai, vienai svarbiausių JAV institucijų, valdančių daugiau kaip 750 mlrd. dolerių metinį biudžetą, buvo lakoniški. Didžioji dalis sakė, kad po Loido Ostino, bet kas, kas jį pakeis, bus geresnis, nes blogiau už buvusį sekretorių jau niekas negali būti.

Kiti puse lūpų davė suprasti, kad ponas Heksetas yra toks plevėsa ir nevykėlis, kad po dviejų trijų mėnesių arba atsistatydins pats, arba bus išvestas FTB agentų su antrankiais iš kabineto.

Manytume, kad abu požiūriai yra gerokai perdėti. Kita vertus, sunku kažką komentuoti, kai JAV prezidentas D. Trampas apie savo gynybos sekretorių tegali pasakyti, kad jis… „yra labai, labai geras vyrukas“.

Tačiau virtualiai kreipdamasis į Šveicarijoje, Davose vykusio kasmetinio Pasaulio ekonomikos forumo dalyvius, JAV prezidentas buvo žymiai iškalbingesnis ir siekė sukurti įvaizdį, kad tik jis gali grąžinti neva jo pirmtako Džo Baideno sugriautą Amerikos galią.

D. Trampas savo stiliumi pompastiškai pareiškė apie pasitraukimą iš Paryžiaus klimato kaitos suvaldymo susitarimo pavadindamas jį „Naująja žaliąja apgaule“, pažadėjo drastiškai sumažint mokesčius ir taip paversti Valstijas „geriausia vieta Žemėje kurti darbo vietas, statyti gamyklas ir plėtoti savo verslą“.

Sustabdyti Rusijos invaziją Ukrainoje jis pažadėjo dviem būdais. Pirma, didindamas naftos ir dujų gavybos apimtis ir mažindamas šių angliavandenilių kainas bei, to pasekoje, Rusijos pajamas. Antra, priversdamas visas NATO šalis skirti gynybai 5 proc. savo BVP ir taip atstatyti „teisingumą“.

Sutikdami su JAV prezidento mintimis dėl 5 proc. nuo BVP skyrimo gynybai, visgi negalime be prieštaravimų sutikti su nuolat Trampo kišama „visiškai neteisingo“ NATO šalių gynybos finansavimo mintimi. Gėdinga tiesa ta, kad iki šiandienos 8-ios NATO sąjungininkės nėra įgyvendinusios prieš dešimt metų sutarto 2 procentų tikslo.

Tačiau bendras NATO šalių gynybos išlaidų vidurkis praeitais metais sudarė maždaug 1,185 trilijono JAV dolerių arba 2.71 proc. nuo BVP. Atmetus JAV, kurių liūto dalis yra apie 755 mlrd. JAV dolerių, likusių NATO šalių gynybos finansavimas buvo apie 435 mlrd. nuo kiek daugiau nei 20 trilijonų JAV dolerių BVP, arba kiek daugiau nei 2 proc. (tikslūs skaičiai bus žinomi kitame šių metų ketvirtyje ar net vėliau).

Turint galvoje, kad didžioji JAV gynybos biudžeto dalis tenka JAV galios ir interesų įtvirtinimui visame pasaulyje, tame tarpe ir Europoje, matyt, ne visai teisinga yra sakyti, kad vien tik JAV sumoka už mūsų saugumą, nors nominalūs skaičiai, iš tiesų, yra įspūdingi.

Kaip ten bebūtų, akivaizdus faktas yra tas, kad NATO šalių gynybos biudžetai kartu sudėjus viršija pusę Rusijos bendrojo vidaus produkto, kuris, prognozuojama, 2024 metais buvo apie 2,184 trilijono JAV dolerių.

Kitas klausimas, bent jau Europinėje NATO dalyje – kaip ir kam tos lėšos yra panaudojamos. Ir Briuselyje, ir Vilniuje nuolat keldami klausimą tik dėl skiriamų procentų didinimo, mes neturime pamiršti ir kito, lygiaverčio klausimo dėl skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumo.

Ir čia klausimas tikrai yra ne dėl to, kas „geriau“: tankai ar dronai. Reikia ir vieno, ir kito. Klausimas yra, kaip užtikrinti, kad juos kartu, petys į petį, diena iš dienos mūsų šalyje valdytų ir Lietuvos, ir JAV kariai. Ne tam, kad atėjus dienai X, mes būtume tikri dėl savo sąjungininkų. Tam, kad diena X niekada neateitų.

Lūžio taškai

Ukrainos prezidentas staiga pakeitė kursą ir Davose pareiškė, kad paliaubos ir derybos su Rusija galimos tik tuo atveju, jei Europos partneriai Rusijos draskomoje šalyje dislokuotų 200 000 taikdarių.

Koks netikėtas ėjimas, turint galvoje, kad dar prieš pusantrų metų vienas iš šių eilučių autorių, vienam iš trijų Ukrainos svarbiausių žmonių siūlė nedelsiant prašyti Europos karių dislokavimo, bet gavo atsakymą, kad Ukraina ant kelių su prašymais prieš nieką nesiklaups.

Visi mes – prezidentai, popiežiai ar rašantys Jums šį tekstą – esame tik žmonės, visi klumpame ant tų pačių Kvailumo kolonų: pavydo, godumo ir baimės. Vienintelis kelias, kuriuo einant, daromės išmintingesni, yra lūkesčių, ypač kitiems, mažinimo kelias. Mažiau tikėdamiesi iš kitų, daugiau dirbdami patys, tampame kuklesni, mažiau pavydūs, mažiau godūs, mūsų baimės dėl to ima mažėti, ir tada mūsų kvailumas subliūkšta kaip prakiuręs oro balionas.

Daugelis užsienio, o taip pat ir Lietuvos naujienų portalų suskubo pranešti, kad naujasis JAV Užsienio reikalų sekretorius Markas Rubio (Marko Rubio) sustabdė visą JAV teikiamą užsienio paramą, įskaitant karinę ir finansinę pagalbą Ukrainai. Tačiau tiesa yra ta, kad JAV pinigų srautai buvo sustabdyti iki atskiro sprendimo tik Egiptui ir Izraeliui. Beje, pagal JAV paramos programas, šalių, kurioms teikiama pagalba, sąraše be Ukrainos, taip pat yra ir Lietuva. Šis finansavimas užtikrina mums itin svarbų JAV rotacinį bataliono buvimą.

D. Trampo kalbos apie paliaubas, derybas, pokalbius akis į akį su karo nusikaltėliu Putinu paskatino nupezusį diktatorių išlįsti iš bunkerio. Vienam iš Rusijos televizijos kanalų fiureris pareiškė, kad Trampas yra „išmintingas“ ir „pragmatiškas“, o žiniasklaida tuoj pat pasipylė antraštėmis, kad neva Putinas „išsigando“ Trampo žadamų sankcijų ir muitų rusiškoms prekėms.

Šventas naivume, o gal piktybiškas propagandos kvailume! Ne, Putinas nieko neišsigando, o jei ir išsigando, tai nei jo emocijos, nei reakcijos nieko nereiškia Rusiją valdančioms saugumo ir jėgos struktūroms. Beje, per Putiną jos pasiuntė Vakarams labai aiškią žinutę.

„Mums būtų geriau susitikti, remiantis šiandienos realijomis, ir ramiai pasikalbėti apie visas tas sritis, kurios domina ir Jungtines Valstijas, ir Rusiją“, – sakė V. Putinas kanalui „Rossija 24“. „Mes esame pasirengę. Tačiau, kartoju, tai, žinoma, pirmiausia priklauso nuo dabartinės Amerikos administracijos sprendimų ir pasirinkimų“, – pridūrė jis.

Rusijos užsienio teroro ministerijos kalbėtoja M. Zacharova taip pat ėmėsi grasinti, įpainiodama savo kalboje ir britų premjero K. Starmerio bei vokiečių gynybos ministro B. Pistoriuso mintį apie galimybę siųsti NATO kontingentą taikdariškai misijai į Ukrainą, kad bet koks tokio pobūdžio Aljanso judesys sukels „neprognozuojamas pasekmes“.

Jam sugalvotas pareigas einantis Putino kišeninis meškiukas Medvedevas grasinimą palaikė viešai pareikšdamas, kad pernai metais Rusijos karo ministerija sudarė 450 000 naujų karo tarnybos sutarčių, ir tiek pat „kontraktininkų“ Kremlius planuoja pritraukti šiais metais. Jis tik pamiršo pridurti, kad kasmet po 300 000 jų atgula į Ukrainos juodžemį.

Vakarų gąsdinimui pasitelktas ir taktinio lygio „psyopsas“: socialiniuose tinkluose imtos platinti beginklių ukrainiečių karių egzekucijos juos sušaudant, ar seniai žinomi kadrai iš Bachmuto, kur rusų karo nusikaltėliai ant baslių pamovė ukrainiečių karo belaisviams nupjautas galvas. Suprask, štai, kas laukia išlepusių, ištižusių Vakarų, jei jie ir toliau „eskaluos konfliktą“.

Bene racionaliausiai į visa tai sureagavo ir pakomentavo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Putinas bando propaguoti derybų su JAV idėją, tačiau jis nori susitarti dėl Europos likimo – be Europos. Ir jis nori kalbėti apie Ukrainą – be Ukrainos“, – penktadienį pareiškė antras žmogus Rusiją stabdančioje šalyje.

Pridurtume, kad Putinas manosi pagaliau sulaukęs savo puikybe ir reikšmingumu maniakiškai apsėsto narcizo, kaip ir jis pats, lygiaverčio jam partnerio, su kuriuo jis tikisi pasidalinti pasaulį. Teroristas nesuvokia, kad jis yra ne tik nereikšminga ir lengva ranka aukojama figūra JAV – Kinijos (kartu su Š. Korėja ir Iranu) žaidime.

Jis yra jau paaukota figūra jo paties struktūrų šachmatų partijoje. Bet kurią akimirką FSB, SVR ar GRU gali jį pakeisti kitu putinu, tik senas kvailys vis dar galvoja, kad šios tarnybos yra visiškame jo pavaldume.

Mūšio linija

Šiaurėje ir pietuose fronte – sąlyginis štilius. Rytuose orda koncentruojasi į Pokrovską, kurio dienos, atrodo, suskaičiuotos. Ukrainiečiai visais būdais bando išlaikyti piečiau esančią apsuptą Velikaja Novosiolką, bet su Kurachovo praradimu ir smūgiu Dačnoje, driskiai veržiasi tolyn į vakarus. Grasindami gynėjų flango ariergardui Kostiantinopolyje ir jų pajėgoms, išsidėsčiusioms abipus kelio į Zaporižę, rusai siekia susilpninti ir atitraukti ukrainiečius nuo aukštesnėse vietose esančių įtvirtinimų, kurie iki šio laiko yra nepraeinama siena ordai.

Atkirtę kelius ir geležinkelį į Pokrovską, rusai tikisi susilpninti ukrainiečių gynybą aukščiau šiaurėje, nes čia gynėjų pajėgos yra užfiksuotos išilgai fronto linijos iki pat Časov Jaro, kuris patiria rusų atakas banga po bangos, dieną naktį. Šioje fronto atkarpoje driskių tikslas yra Konstantinovka, o toliau – Kramatorskas, kurio link patrankų mėsą vagonais Kremlius veža jau antri metai.

Mums regisi, kad Ukrainos žemė čia bus itin derlinga rusų žmogienos pagalba šimtus ar tūkstančius metų.

Kursko placdarmas tvirtai laikosi nežiūrint to, kad Kremliaus generalbalvonai, vadovaujantys jo puolimui, kiekvieną naktį sapnuoja savo sušaudymą. Rusai spaudžia iš vakarų pusės, bet jų pastangos bevaisės, nes šiaurės korėjiečių atsargos, dirbančios masalu ukrainiečių dronams, baigia išsekti.

Savo ruožtu, ukrainiečiai, atrodo, atsisakė sumanymo užimti į šiaurės šiaurės rytus esantį rusų atramos punktą Bolšoje Soldatskoje ir, tiesiog, utilizuoja rusų ordos elementus vietoje prie Sudžos.

Ukrainiečiai toliau rengia atakas gilyn į Rusiją dronais ir raketomis. Viešoje erdvėje jau pasirodė informacija apie ukrainiečių bepiločio „Liutyi“ taktinius duomenis, todėl ir mes jums ramia širdimi juos atskleidžiame.

Nedidelis propelerinis lėktuvėlis, sukurtas ukrainiečių rankomis, yra didžiulis galvos skausmas ir siaubas Rusijos Generaliniam štabui. Smūgiams giliai užnugaryje skirtas dronas, pradėtas kurti kaip atsvara šachedams ir technologine prasme juos toli palikęs už nugaros, gali nuskristi iki 2000 km, nors jo 50 proc. efektyvumas išlaikomas maždaug 700–800 km atstumu, t.y. pakankamu, kad galėtų suduoti rimtus smūgius Rusijos gilumoje esantiems karinio – pramoninio komplekso objektams, oro uostams, logistikos punktams, degalų atsargoms, geležinkeliams, ginkluotės ir amunicijos sandėliams. Šis dronas pajėgus nešti iki 75 kg naudingą svorį, t.y. didelės galios sprogmenis, o jų spiečius – kelios dešimtys ar net šimtai gali iš esmės pakeisti taktinę mūšio eigą.

„Liutyi“ bepiločių šiais metais Ukraina planuoja pagaminti keliasdešimt tūkstančių. Turint galvoje jų nedidelius gamybos kaštus ir didelį efektyvumą (paprastai dronų efektyvumas neviršija 10 proc.), kai kurie sofos ir gerbiami gynybos ekspertai mano, kad jie gali lemti viso karo eigą.

Visgi, 14-ojo nepilotuojamų skraidyklių pulko atstovas, „Reuters“ reporteriams demonstravęs „Liutyi“, sakė, kad nors jie daro didžiulę žalą rusams, bet pergalei kare reikia ne tik dronų. Pėstininkų ir artilerijos jie, deja, pakeisti negali. Šiuos žodžius derėtų įsidėmėti save karo ekspertais pristatantiems mėgėjams.

Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, Aludarių gildijai, Tube TC, Medijų rėmimo fondui, bei visiems jums už palaikymą ir supratimą.