Puiku, kad LR Seimas (po žiniasklaidoje pasirodžiusių priminimų apie akademiko Zigmo Zinkevičiaus gimimo šimtmetį), ryžosi paminėti šią sukaktį. Tačiau kviečiu kai kuriuos kalbėjusius šioje konferencijoje atsiversti paties Zigmo Zinkevičiaus knygutę „Kaip aš buvau ministras“ ir atsakyti, kur jie buvo ir ką mąstė tuo metu, kai vyko tuometinio Švietimo it mokslo ministro niekinimo ir skandalingo jo atleidimo iš šių pareigų kampanija?
Kur tuo metu buvote Vytautai Landsbergi? Gal Jūsų tuo metu nebuvo Lietuvoje ir Jūs nieko apie tai nežinojote? Faktai rodo, kad Lietuvoje buvote ir užėmėte atsakingas pareigas.
Tai kodėl tada nestojote ginti akademiko, o dabar „išreiškė apgailestavimą dėl negalėjimo dažniau susitikti su prof. Z. Zinkevičiumi, bendrauti, pasisemti išminties bei tvirtybės. O dabar jūs teigiate, kad „Z. Zinkevičius be galo daug širdies įdėjo į Rytų Lietuvos gyvybės palaikymą. Laikotarpis, kai jis buvo švietimo ministras, vertas studijavimo ir pasimokymo, kaip nepalankioje aplinkoje jis buvo laikomas per daug radikaliu švietimo reformuotoju.“
Kodėl jūs nepalaikėte ministro, kuris, jūsų žodžiais tariant, „laikėsi savo ir švietimo sistemą suprato kaip visapusišką. Kad jaunieji Lietuvos piliečiai, nesvarbu, kokios kilmės bebūtų, būtų lietuviškos sąmonės Lietuvos piliečiai“? Jūs tuo metu buvote ne tik atsakingas pareigas užimantis asmuo, bet ir faktiškas vadovas tų politinių jėgų, kurios akademiką iškėlė į Švietimo ministro pareigas.
Kur tuo metu buvote Algirdai Saudargai, kuris, kaip rašoma, buvote daug bendravęs su prof. Z. Zinkevičiumi ir šioje konferencijoje jį prisiminėte kaip Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką ir vieną iš atkūrusių šią partiją? Demokratijos partiją.
Dabar jūs teigiate: „Krikščionys demokratai be galo didžiuojasi, kad jų gretose buvo toks titanas kaip Zigmas Zinkevičius. Jis visada toks buvo…“
Bet kodėl tuo metu, kai akademikas titaniškai dirbo, ir net po jo mirties, nedėjote pastangų jį reabilituoti ir nekvietė iš jo mokytis?
Panašius klausimus galima užduoti ir kai kuriems kitiems šios konferencijos kalbėtojams: mokslininkams, Vilniaus universiteto atstovams.
Kiek akademiko Z. Zinkevičiaus dvasios dar liko Vilniaus universitete, kuriame dabar dirba besityčiojantieji iš akademiko palikimo, iš bazinių lituanistikos teiginių, bandantys į valstybinę kalbą brukti tokius, atsiprašant, naujadarus, kaip ‚žmoga“ ir siūlantys nebenaudoti tokių gimtosios kalbos žodžių, kaip „tėvas“ ir „motina“?
Ar susimąstėte, kaip tokius „mokslininkus“ įvertintų pats akademikas. Ir pagaliau, ką pasakytų Zigmas Zinkevičius apie tokias programas, kaip „Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa“, dabartinės ministerijos primygtinai brukama net nesulaukusiems pilnametystės?
Kaip tokios programos gali būti suderinamos su krikščioniškos demokratijos pagrindais? Kaip akademikas įvertintų visą dabartinį bendrojo ugdymo turinį ir jo metodiką?
Bet ir šios konferencijos rengėjai, ir kai kurie kalbėtojai gerai žinojote, kad akademikas iš kapo neatsikels ir apie primityvią veidmainystę neprimins sakydamas, kad liaupsinate mirusį, bet leidote tyčiotis, kol jis buvo gyvas.
Svarbiausia, matyt, buvo „santykių su Lenkija kūrimas“ ir „tautinių mažumų teisių gynimas“. Dėl tokių „kilnių“ tikslų galima buvo ir į Zinkevičių, ir į lietuvių kalbą spjaudyti ir pravardžiuoti radikalumu tai, kas bet kur Vakarų šalyse yra norma.
Tikrai taip. Svarbiausia buvo žemai lankstytis lenkams, šovinistiškai reikalaujantiems neva kažkokių “mažų”teisių LT. O šis žmogus, giliai išanalizavęs Pietryčių LT gyventojų šaknų medį, drąsiai teigė, jog tikrų lenkų Lietuvoje yra vienetai. Vietiniai tuteišai – nėra lenkai. Juos sudaro tarpukariu sulenkinti lietuviai bei suvažiavę gudai katalikai. Bet Jis buvo puolamas ir iš Lenkijos, ir vietinės prisitaikėlių valdžios.
Visose srityse Lietuvos išdavystė. Net konferencijos ,,Tauta, kalba, valstybė” ekranas papuoštas rusiška vėliava.
Straipsnyje faktai apie tai, kaip griovėjai veikė, griaudami valstybę. Vienaip kalbėjo, vaizdavo didelius patriotus, bet veikė priešingai.Sukompromitavę, pašalinę iš Sąjūdžio patriotus, Sąjūdžio pagrindu sukūrę politinę partiją, turėdami visišką piliečių pasitikėjimą, jie ėmėsi griauti valstybę.
Taip, būtent ėmėsi griauti, – pirmiausiai (jau 1990 m. po Nepriklausomybės paskelbimo) buvo imtasi Sąjūdžio grupės tarybos asmenis pašalinti iš tuometinio Radio ir TV komiteto, kuriame sąjūdis, beje, buvo radęsis jau 1987 metų rudenį ir jo darbuotojų (kūrybinių ir techninių) pasiaukojantis darbas telkiant tautą Laisvės siekiui atliko pagrindinį informacinį vaidmenį, ypač susitelkimo proceso spartaus vyksmo prasme. Iki šiol šitai nėra nei deramai analizuota, nei įvertinta.
Skaičiau, kad akad. Z.Zinkevičius,eidamas Švietimo ir mokslo ministru, Pietryčių Lietuvoje steigė mokyklas, kuriose mokoma valstybine lietuvių kalba.Tai ,galimai kirtosi su “strateginės partnerės” interesais Lietuvoje ir ministras Z.Zinkevičius mūsų aukščiausių vadovų sprendimu buvo atstatydintas.
Ar ne dėl to ir vyriausybės atstovus apskritims panaikino – kad pietinei kaimynei netrukdytų pačiai savo Vilnijoje tvarkytis? (Palikti juos visur kitur, tik Vilnijoje panaikinti – būtų per daug akivaizdu, kas privertė taip padaryti… 🙁 )
Ačiū likimui, kad jis buvo mums palankus ir bendravome, turiu autografą. Tokie žmonės sugrįžta. Kažkas aukščiau mūsų yra labai taupus, kaip seniai pastebėjau, ir nesišvaisto tuom, ką turėjo. Tokie žmonės sugrįžta ir su nauja jėga pratęsia savo darbus.
Šiuo metu LRT TV rodo 7 ES šalių bendros kūrybos filmą „Tėvas“ – kaip jis pėsčiom keliauja 300 km į sostinę, kad atkovotų iš jo atimtus vaikus. Filmo nežiūriu (jis kitame lange, o aš čia), bet protarpiais išgirstu sakinį – kitą. Tai štai, ką tik ką išgirdau: paminėjo lyg ir vaikų rūpybos skyrių. O paskui – vyrą, kuris savo kaimo draugams ir giminei parūpina vaikų, bei kad už įvaikinimui parūpinamą vaiką ?valstybė sumoka 40 tūkst. už kiekvieną (ne €, kt. valiuta ). Kažin, ar tai tik toje šalyje, ar visoje ES tai galioja?
Kviečiu visus, kam dar brangus prof ZZ atminimas į Švenčionėlių biblioteką sausio 28 d 17 val,, kur bus pristatyta atsiminimų knyga Kalba buvo jo gyvenimas, minint Zigmo Zinkevičiaus 100-ąsias gimimo metines. Dukra Laimutė
Autoriaus gyvenimo įgūdžių pamokos netenkina?
Bet – ką gi daugiau gali siūlyti ir dėstyti pati pažangiausioji visuomenės dalis, katros vienintelė domėjimosi, gilinimosi sritis buvo asmeninė orientacija bei sueities būdų įvairovės plėtra, kuo rėksmingesnis to viešinimas? O jei dar tai per įvairius projektus dosniai skatinama? Negi tai, ką jiems dar spėjo išdėstyti senoji VU lituanistų karta? Oi, fui, ką Tamsta?..
Baltijos kelio dalyvis, Sausio 13-osios dalyvis,po to 22 metai tremtis kad vatnykų vatnykas Seimo daugumos kurie net neragavo tos šaltos nakties šiandien paskelbtas Valstybės Vadovu.To vadovo pastangomis mūsų LIETUVA BRANGI niekaip negali atsistoti ant kojų.
Tikrai tokia tuščia – paukščiukui padėti ir pinigų išleidimo įforminimui skirta konferencija ir tiek. Juk yra būtina pagaliau viešai pripažinti, kad Z.Zinkevičiui kaip Švietimo ministrui valstybiškai lietuviškai pertvarkyti švietimą trukdė ir iki šiol Lietuvai trukdo dvišalė 1994 m. Lietuvos ir Lenkijos respublikų šiandieninio “žečpospolitinio” bendrumo laipsnio sutartis, ribojanti Lietuvos veiksmų suverenumą vidaus reikaluose. Be abejonės šiuo klausimu derėjo pakviesti pranešimą padaryti tuometiniam Seimo pirmininkui Č. Juršėnui.
Malonu, kad prisimename žymaus mokslininko vardą