Nuošliaužos Papilės miestelyje kelia grėsmę ne tik valstybinės reikšmės keliui, bet ir išskirtinėms kultūros bei gamtos paveldo vertybėms – Papilės piliakalniams ir Jurakalnio atragiui.
Šie procesai, suaktyvėję po pastarųjų metų ekstremalių hidrometeorologinių reiškinių, – svarbi tema, nes nuošliaužos plėtra ir šlaitų deformacijos tebevyksta.
Lietuvos geologijos tarnybos žinovams praėjusį mėnesį apžiūrėjus piliakalnį paaiškėjo, kad Papilės I piliakalnio deformacijos nesustojo. Piliakalnio aukštojoje dalyje toliau formuojasi nuošliauža – per tris mėnesius pasislinko keli centimetrai.
Šlaito viršus ties S. Daukanto kapaviete toliau nežymiai slūgsta, priešingame piliakalnio šlaite situacija analogiška.
Jurakalnio atragyje ir griovoje šlaitų deformacijos reikšmingai nepadidėjo, išskyrus linijinės ir šoninės erozijos apraiškas griovoje. Nuošliauža šlaite ties Nepriklausomybės gatve toliau vystosi išilgai šlaito ir slenka vertikalia kryptimi.
Taigi, norint išspręsti situaciją, būtini inžineriniai geologiniai tyrimai – jais, kaip ir pačia vertybių tvarkyba, rūpinasi Akmenės rajono savivaldybės administracija.
LGT žinovai primena, kad 2024 m. liepos 28–29 d. audra su liūtimis sukėlė nuošliaužas ir kitas deformacijas šlaituose. Rudenį Papilės miestelyje LGT specialistai atliko geofizinius tyrimus ir pavojingumo vertinimą.
Šios stichijos pasekmės labiausiai pasireiškė ir kelia didžiausią pavojų kelia valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 155 Kuršėnai–Mažeikiai 20-ajame km (Papilės miestelio centrinėje dalyje) ir atokiau: 22-ajame km (Papilės prieigose iš vakarų–šiaurės vakarų), Papilės I ir II piliakalniams – kultūros paveldo vertybėms, ir Jurakalnio atragiui – valstybės saugomai gamtos paveldo vertybei (pastarasis vis dar uždarytas dėl lankytojų saugumo).
Papilės I piliakalnio
Aukštosios dalies pietvakariniame šlaite besiformuojančios nuošliaužos pažeisto šlaito plotas apie 200 m2, o apie 100 m3 tūrio grunto masyvas gali nuslinkti į šlaito papėdę ant pėsčiųjų tako ir kapaviečių, paviršiniams krituliams kritiškai įmerkus šlaitą.
Dėl įmirkimo gruntai pasiekę kritinę masę gali nuslinkti stačiausiuose piliakalnio šlaituose, ypač pietrytiniame ir šiaurės vakariniame (dešimčių ar šimtų m3 tūrio nuošliaužų formavimasis).
Jurakalnio atragis
Patenka į Valstybės saugomo geologinio paveldo vertybės „Jurakalnio griovos atodanga ir atragis“ teritoriją (Saugomų teritorijų valstybės kadastras, 2008-06-19). Steigimo tikslas – išsaugoti jautrią erozinę geomorfologinę formą ir juros sistemos nuogulų sluoksnius su gausia to meto gyvūnija.
Tai tipiška linijinės erozijos suformuota reljefo forma, veikiama nuošliaužinių procesų. Griovoje vyksta šoninė ir gilinamoji erozija, nes griovos išilginis profilis dar nepasiekė dinaminės pusiausvyros.
Dėl vasarą audros su liūtimis sukelto paviršinio vandens srauto, nušniokščiusio Jurakalnio griova, susidarė juros smiltainių nuolaužų išnašų sankaupa Ventos upėje, prie kairiojo kranto, o atragio šlaitai nukentėjo susidarius deformaciniams plyšiams (išryškėjo naujų nuošliaužų kontūrai).
Papilės miestelyje, Nepriklausomybės gatvės pradžioje
Iš šiaurės–šiaurės vakarų tirtas Ventos slėnio ruožas pagal gamtinę geomorfologinę kilmę yra dalis gilaus ir vaizdingo Ventos slėnio, Papilės apylinkėse siekiančio 20 m gylį. Čia vyko ir vyksta natūralus gamtinis geodinaminis šlaitų persiformavimo procesas.
Liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje 65 m ilgio šlaito, kurio aukštis nuo Ventos upės vandens lygio 14–14,5 m, ruože susidarė nuošliauža.
Jos atotrūkio briaunos ilgis rugsėjo 13 d. buvo 61 metras. Atotrūkis tapatinasi su šlaito briaunos tįsa, savo ruožtu pereinančia į senos nuošliaužos lineamentą.
Naujos dar galutinai nesusiformavusios nuošliaužos gruntų masyve formuojasi antra pakopa. Ši nuošliauža didelė – slenkančio grunto masyvo tūris apie 1000 m3, pažeistas plotas apie 800 m2.
Nuošliaužos ruože nuo slėnio šlaito viršutinės briaunos iki kelio Nr. 155 Kuršėnai–Mažeikiai sankasos pagrindo mažiausias atstumas – 15 metrų. GPR profilis Nr. 4 šiame atstume anomalijų, tapatintinų su deformacijomis viršutinėje geologinio pjūvio dalyje neparodė, bet būtina atlikti papildomus geologinius tyrimus.
