Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas, mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ užsakymu Lietuvoje atliktas tyrimas. Skaistė Varnienė, „Tele2“ Rinkos tyrimų vadovė, sako, kad labiau pažeidžiami tie, kurie neišsimiega, vartoja alkoholį ir daug laiko praleidžia soc. tinkluose.
Pažeidžiamiausi – jauni suaugusieji iki 35 m.
Emocinis atsparumas – gebėjimas susidoroti su gyvenimo sunkumais ir stresu. Tai tampa vis aktualesne tema, ypač po pandemijos ir dabartinės geopolitinės įtampos kontekste, kai žmonės susiduria su nežinomybe dėl ateities. VU ir „Tele2“ atliktas tyrimas parodė, kad 42 proc. Lietuvos gyventojų pasižymi žemu ar vidutiniu emociniu atsparumu, tik 43 proc. apklaustųjų jaučia pasitenkinimą gyvenimu.
„Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje psichikos sveikatos problemos yra dažnesnės nei daugelyje kitų šalių. Rizikos veiksniai, kurie neigiamai veikia žmonių emocinę gerovę, Lietuvoje yra panašūs kaip ir kitose ES šalyse, tačiau mūsų šalyje daugiau nei penktadalis gyventojų pasižymi pertekliniu socialinių tinklų vartojimu ir tai gali pabloginti jų emocinę savijautą. Sumažinus priklausomybę nuo socialinių tinklų, žmonės galėtų jaustis tvirčiau ir stabiliau“, – sako S. Varnienė.
Pasak S. Varnienės, lietuviai susiduria su tiek pat miego sunkumų, rizikingo alkoholio vartojimo ir trauminių įvykių kaip ir kiti ES gyventojai, tačiau žemesnį emocinį atsparumą galėtų paaiškinti didesnė priklausomybė nuo soc. medijų, kuri ryškiausiai matoma vienoje amžiaus grupėje.
„Palyginus su aukštu emociniu atsparumu pasižyminčiais asmenimis, mažiau atsparūs dažniau abejoja savo gebėjimu spręsti problemas ir patiria didesnę emocinę įtampą. Daugiausia tokių yra jauni suaugusieji iki 35 metų, kuriems socialiniai tinklai užima itin svarbią kasdienybės dalį“, – pastebi „Tele2“ Rinkos tyrimų vadovė.
Žinovės teigimu, Lietuvoje žmonių, besiskundžiančių prasta emocine ir fizine savijauta, yra trečdaliu daugiau nei kitose ES šalyse. To negalima nurašyti tik lietuvių būdui – Lietuvoje nerimo sutrikimų ir depresijos riziką patiriančių suaugusiųjų yra dvigubai daugiau nei kitur Europoje.
VU psichologė: emocinis atsparumas – įgūdis
Aukštesniu emociniu atsparumu pasižymintys žmonės gali kurti tvirtesnius socialinius ryšius, emocinis atsparumas yra susijęs su mažesne psichikos sutrikimų rizika bei didesniu pasitenkinimu gyvenimu. Tyrimo klausimyną ir metodologiją ruošusi VU docentė, psichologijos mokslų daktarė Inga Truskauskaitė pastebi, kad emocinis atsparumas nėra įgimta savybė, o įgūdis, kurį galima išsiugdyti.
Anot mokslininkės, Lietuvoje, palyginus su kitomis ES šalimis, daugiau gyventojų yra naudojęsi psichologo paslaugomis. Pas psichologą bent kartą gyvenime yra lankęsi net 27 proc. Lietuvos gyventojų. Tačiau kitos pagalbos galimybės išnaudojamos gana retai. Pavyzdžiui, savipagalbos internetiniais tinklapiais ar mobiliosiomis programėlėmis yra naudojęsi tik 7 proc. gyventojų. Be to, Lietuvoje rizikingas socialinių tinklų naudojimas paplitęs du kartus daugiau nei kitose ES šalyse.
„Dauguma Lietuvos gyventojų vis dar nepakankamai imasi aktyvių veiksmų savo emocinei sveikatai stiprinti. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į socialinių tinklų naudojimą, nes priklausomybė nuo jų gali neigiamai paveikti emocinę savijautą. Pernelyg didelis įsitraukimas į soc. tinklus gali skatinti lyginimąsi su kitais ir mažinti pasitikėjimą savimi. Todėl svarbu stebėti savo įpročius, ekrano laiką ir sąmoningai riboti skrolinimą. Nereikia visiškai atsisakyti soc. tinklų, jų vartojimas gali padėti palaikyti ryšius su kitais, tačiau verta skirti laiko ir buvimui be soc. tinklų“, – teigia VU tyrėja.
„Tele2“ kviečia sausio 20 d., liūdniausią metų dieną, dar vadinamą „Blue Monday“, sąmoningiau naudoti socialinius tinklus ir atkreipti dėmesį į savo įpročius. Skirkite šią dieną veikloms, kurios gerina emocinę savijautą – pasivaikščiojimui, knygos skaitymui ar kitai mėgstamai veiklai, laikui su artimaisiais.
Jeigu norite tikrai būti sveikas, tai nesikreipkite be didesnio reikalo į psichiatrijos gydytojus, nors ir kaip reklamuotųsi. Žinokite, kad jums nieko geriau nesugalvos, kaip paskirti psichotropinius vaistus, o tiksliau ,,nuodus’’ tikrąja to žodžio prasme, kadangi jie turi siaubingus šalutinius poveikius organizmui, tik psichiatrams tai visiškai neįdomu. Gyvenkite verčiau normalų gyvenimą ir valgykite sveiką maistą ir negadinkite priklausomybėmis savo vienintelio gyvenimo