Žiema – metas, kai dažniau patiriame nelaimes ar susergame įvairiomis ligomis. Po sužalojimo ar operacijos neretai galima gauti valstybės kompensuojamą reabilitaciją, tačiau jeigu siekiame sustiprinti kūną ar išmokti išvengti sužalojimų, tuo turime pasirūpinti patys. Gydytojai pastebi, kad vis daugiau gyventojų linkę rinktis mokamą reabilitaciją: jie siekia atstatyti raumenų veiklumą, išvengti skausmo ir sustiprinti kūną.
„Esant lėtinėms ligoms, patirtoms traumoms ar kitiems nusiskundimams – siuntimą pas reabilitologą galima gauti. Tačiau profilaktiniai ar prevenciniai atvejai nėra kompensuojami, todėl daugelis mano, jog jei kompensacija nepriklauso, tai reabilitacijos ir nereikia. Tačiau tai nėra tiesa – reabilitacija naudinga ne tik atsigaunant po sužalojimų ar ligų, bet ir siekiant jų išvengti“, – sako „Eglės reabilitacijos centro“ Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja, gydytoja reabilitologė Saulė Jasulaitienė.
Ruošiantis operacijoms ir prieš didesnį fizinį krūvį
Gydytoja išskiria keturias grupes, kada reabilitacija verta dėmesio net ir nesant kompensacijoms. Pirmoji – išmokti tinkamai būti fiziškai aktyviems.
„Fizinis aktyvumas padeda apsisaugoti nuo maždaug keturiasdešimties lėtinių ligų. Daugelis žmonių nesportuoja, nes nežino, kaip tai daryti saugiai ir teisingai, o dažniausia problema – nepakankamas judrumas. Iš tiesų visos judėjimo formos, jei jos saugios, gali būti naudingos: ėjimas, bėgimas, lipimas laiptais, pratimai su svoriais ar darbas sode. Tačiau prieš pradedant aktyviau sportuoti vertėtų pasotarti su reabilitologu, kad suprastumėte, kaip tai daryti tinkamai ir išvengtumėte žalos“, – pasakoja S. Jasulaitienė.
Specialistas įvertina, kurios kūno dalys yra silpnesnės, kurias reikia stiprinti, o kurias – atpalaiduoti. Atsižvelgus į gretutines lėtines ligas, sudaromas individualus aerobinių ir jėgos pratimų balansas. Kartais pakanka porą kartų per metus apsilankyti pas specialistą, išmokti programą, o vėliau ją tęsti savarankiškai.
Reabilitacija gali būti naudinga ir ruošiantis operacijai, ypač jei iki jos laukimo periodas ilgas – kelis mėnesius ar net metus. Jei po operacijos bus ilgas nejudrumo laikotarpis, prieš ją verta pasirengti fiziškai.
Kineziterapeuto sudaryta programa padeda išlaikyti raumenų masę bei padidinti kaulų mineralinį tankį, o tai paspartina gijimą ir sustiprina kaulus po operacijos.
Dar vienas atvejis – kai ruošiamasi fizinio aktyvumo pokyčiams. Jei sėdimą darbą dirbantis žmogus planuoja slidinėti ar bėgti maratoną, vertėtų pasitarti su kineziterapeutu arba reabilitologu. Taip pat rekomenduojama pasiruošti ir žiemos iššūkiams. Esant plikledžiui, žmonės dažniau griūva, tačiau galima išmokti saugesnių kritimo būdų. Keletas vizitų į reabilitacijos įstaigą padeda išsiugdyti saugesnius judesius, ypač vyresniems žmonėms.
Mokamą reabilitaciją pasirenka ir tie, kurie laukia kompensuojamų procedūrų, nes kompensavimo galimybės ribotos, o pirmąsias dienas po traumos ar operacijos svarbu išnaudoti kuo efektyviau. Pasak S. Jasulaitienės, tokiems klientams dažnai skiriama nauja terapijos koncepcija, kai vienos procedūros metu derinama judesio terapija ir fizikiniai veiksniai (radiodažnis, elektros impulsai). Tai ypač veiksminga ūmaus uždegimo ar traumos fazėje. Dažniausiai užtenka 1–3 procedūrų, kad būtų sulaukta efekto iki nemokamos reabilitacijos pradžios.
Svarbiausia – motyvacija
„Eglės reabilitacijos centre“ dirbanti gydytoja pastebi, kad mokamą reabilitaciją dažniausiai renkasi žmonės, kuriems tenka ilgai laukti kompensuojamų procedūrų.
„Jie paprastai labai motyvuoti, o motyvacija reabilitacijoje – itin svarbi. Tai nėra stebuklinga piliulė. Reikia specialisto ir paciento bendro darbo, tačiau rezultatai atsiperka. Įprastai žmonės labiausiai nori masažo, o judesio terapijai skiria mažiau dėmesio. Vis dėlto smagu matyti, kai pavyksta juos įtikinti bent šiek tiek padidinti fizinį aktyvumą, nes tai svarbiausia gerai savijautai ir sveikatai“, – teigia gydytoja.
Tarp populiariausių mokamų reabilitacijos procedūrų yra kombinuota ultragarso terapija, kurią galima derinti su krioterapija, terminiu ar kontrastiniu šokiniu poveikiu – jis parenkamas pagal siekiamą rezultatą.
Taip pat taikomas ir „giluminis masažas“. Jo metu sukuriamas kintamas elektrostatinis laukas, kuris biologiškai aktyviais virpesiais giliai veikia gydomus audinius. Tai sumažina skausmą, veikia priešuždegimiškai, gerina kraujotaką, spartina regeneraciją bei padeda gyjant randams. Procedūros metu pacientas taip pat masažuojamas rankomis, tad ji yra ne tik veiksminga, bet ir maloni.
Centre plačiai naudojama smūginių bangų terapija, magnetoterapija, lazeris, elektroterapija. Kiekvienu atveju, pasikonsultavus su gydytoju, paskiriamos konkrečios procedūros, todėl iš anksto numatyti, kas bus tinkamiausia, nėra įmanoma.
Kai kurie žmonės vengia mokamos reabilitacijos manydami, kad ji bus labai brangi, tačiau savigyda arba nieko nedarymas gali kainuoti dar daugiau. Dažnai pakanka vos kelių nebrangių procedūrų, kad pajustume naudą. „Žmonės neretai išleidžia daug pinigų maisto papildams, nors reabilitacija yra mokslo patvirtinta priemonė geresnei sveikatai. Todėl kviečiame nebijoti ateiti, pasikonsultuoti ir išbandyti procedūras“, – sako S. Jasulaitienė.
Kartais manoma, kad garbaus amžiaus ar sudėtingos būklės žmonėms reabilitacija nepadės. Tačiau gydytoja pateikia pavyzdį: 89-erių moteris, ilgai kentėjusi stuburo skausmus, po reabilitacijos kurso pajuto ryškų pagerėjimą. Kitas pavyzdys – ilgus metus baldų montuotoju dirbęs asmuo, kentęs nuo alkūnės ir riešo skausmų, taip pat moteris, patyrusi sunkų alkūnės sužalojimą ir praėjusi operacinį gydymą, ar žmogus, pasiruošęs kelionei į Tailandą, – visi jie pajuto reabilitacijos naudą.
„Reabilitacijos nurašyti neverta: ji negali išgydyti visų ligų, tačiau gali labai pagerinti gyvenimo kokybę“, – apibendrina gydytoja.
