Statant europinio standarto greitojo geležinkelio – vieno svarbiausių strateginių projektų Lietuvoje ir Baltijos šalyse – „Rail Baltica“ liniją, daug dėmesio skiriama aplinkosaugai, bioįvairovės išsaugojimui, įskaitant buveinių atkūrimą bei žaliųjų koridorių suformavimą.
Naujos susisiekimo infrastruktūros planavimas – iššūkis aplinkosaugininkams, siekiantiems suvaldyti ūkinės veiklos poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai.
Kaip teigia „Rail Baltica“ įgyvendinančios „LTG Infra“ vyriausiasis projektų vadovas aplinkosaugos klausimais Tadas Varpučinskas, kiekviename projekto vystymo etape „LTG Infra“ bendradarbiauja su už aplinkos apsaugą atsakingomis institucijomis, dėmesingai vertina geležinkelio ir susijusios infrastruktūros poveikį aplinkai, konsultuojasi su visuomene ir ekologais.
„Su inžinieriais ir gamtosaugininkais ieškome kompromisinių sprendimų kiekviename žingsnyje – nuo pasekmių aplinkai ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų parengimo iki aplinkosaugos priemonių detalių išgryninimo techniniame darbo projekte, atidžios statybos darbų priežiūros bei tolimesnio daugiamečio stebėsenos plano realizavimo, priemonių taisymo, papildymo“, – sakė T. Varpučinskas.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės dr. Agnės Jasinavičiūtės, analizuojant „Rail Baltica“ projektus siekta, kad poveikis gamtinei aplinkai būtų kuo mažesnis: „Džiaugiamės, kad efektyviai bendradarbiaudami su „LTG Infra“ randame darnius sprendimus, kurie padeda išvengti neigiamo poveikio biologinei įvairovei, natūralioms ekosistemoms, o infrastruktūra maksimaliai priderinama prie vietos kraštovaizdžio ypatumų“.
Planuoja atsakingai
Vienais atvejais įmanoma pakreipti naujo geležinkelio trasą ir apeiti vertingiausias saugomas teritorijas, išlaikant panašų kelionės laiką. Pavyzdžiui, rengiant ruožo Kaunas–Vilnius specialųjį planą kompleksiškai išnagrinėtos kelios trasų alternatyvos, įvertinti jų techniniai, ekonominiai ir aplinkosauginiai privalumai bei trūkumai.
„Įvertinus bioįvairovės tyrimų rezultatus ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuomonę, buvo priimtas sprendimas rinktis 1 km ilgesnę trasą, nekertant Būdos–Pravieniškių biosferos poligono ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų. Taip išvengta poveikio paukščiams, Europos bendrijos saugomų drugių buveinėms, natūralioms pelkėtų lapuočių miškų ir žolių turtingų eglynų buveinėms“, – kalbėjo T. Varpučinskas.
Kitais atvejais, tarkime, kai trasa neišvengiamai turi eiti Suvalkų koridoriumi ir saugomos teritorijos toje zonoje yra ypač didelio ploto, tenka geležinkelio liniją planuoti per jautrias gamtines teritorijas bei atlikti tarpvalstybinio poveikio vertinimo procedūras.
Ieško geriausių sprendimų gamtai ir transportui
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos įvertino atliktą poveikio aplinkai vertinimą ruože Kaunas (Jiesia)–Lietuvos ir Lenkijos siena, kaip „Rail Baltica“ vykdytojai atsižvelgia į europinius aplinkosaugos standartus.
„Planuojant trasą Kaunas–Lenkija ieškota įvairiausių technologinių ir aplinkosauginių sprendimų, nes dideliam greičiui užtikrinti reikia išvengti posūkių, kartu apsaugant gamtinius elementus. Strateginio poveikio aplinkai vertinimo metu ieškota ir rasta alternatyvų, leidžiančių tai išspręsti“, – sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Remigijus Uzdras.
Vienas iš uždavinių buvo rasti optimalius sprendimus, kad trasa būtų kuo tiesesnė, ekonomiškesnė ir kad nebūtų pakenkta, pavyzdžiui, buveinėms ar saugomoms rūšims.
„Renkant trasos alternatyvą svarbu ne tik gamtinės vertybės, bet ir reljefas, kraštovaizdis, poveikis gyventojams ir jų turtui, kultūros paveldo vertybėms, sankirtos su esama infrastruktūra. Įvertinus visą kontekstą, rasta geriausia vieta apie 100 m pločio susisiekimo infrastruktūros koridoriui, o tada imtasi numatyti gamtosaugos priemones pagal saugomų teritorijų apsaugos tikslus ir konkrečių gyvūnų rūšių poreikius. Tam tikruose geležinkelio ruožuose numatytas atskirų individų išgelbėjimas, pavyzdžiui, perkeliant varliagyvius“, – pasakojo R. Uzdras.
Strategijoje – dėmesys pievoms ir pelkėms
2022 m. Europos Komisija pateikė Reglamento dėl gamtos atkūrimo pasiūlymą, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos Biologinės įvairovės strategijos tikslus iki 2030 m.
Pagal šią strategiją, vertinant ūkinės veiklos poveikį gamtai, didelis dėmesys skiriamas natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų apsaugai dėl jų svarbos klimatui, drėgmės režimui, smulkiajai faunai ir florai.
Specialistų teigimu, vienas iš aplinkos apsaugos sprendinių gali būti kompensacinis mechanizmas. „Vietose, kur trasa kerta Kalvarijos biosferos poligoną, pavyzdžiui, kūdras ir natūralias pievas, numatytas kompensacinis mechanizmas – dvigubai didesniame plote atkurti pievas, buveines, šlapynes, kuriose galės veistis varliagyviai, griežlės ir kiti gyvūnai“, – pabrėžė R. Uzdras.
Gamtinių aspektų, į kuriuos reikėjo atsižvelgti, buvo ir daugiau: „Spręstas ir lizdaviečių klausimas. Kaip kompensacinė priemonė numatytas naujų lizdų iškėlimas juodiesiems gandrams ir mažiesiems ereliams rėksniams“.
Panevėžio mazge, ties Sanžilės kanalu, geležinkelis kirs natūralią pievą ir ganyklą. „Pasitarus su Saugomų teritorijų tarnyba sutarta, kad Sanžilės kraštovaizdžio draustinio teritorijoje infrastruktūros statiniams nereikalingoje natūralios pievos teritorijoje turi būti atliktas dalinis mechaniškai suardytos pievos atkūrimas, taikant atsėjimą prieš suardymą augusių vietinių augalų sėklomis. Tokiu būdu natūralios pievos plotas bus padidintas dukart ir darnoje su geležinkeliu galės gyvuoti įvairūs laukiniai plėviasparniai (bitės, vapsvos, kamanės, skruzdėlės), drugiai bei kiti bestuburiai“, – vardijo T. Varpučinskas.
Plečia saugomas teritorijas
Sudėtingas galvosūkis aplinkosaugininkams buvo geležinkelio trasos planavimas Kauno mazge per išraiškingą Jiesios kraštovaizdžio draustinį.
Siekiant patenkinti specifines „Rail Baltica“ projekto technines sąlygas dėl pakankamo greičio ir dviejų lygių susikirtimų, naują geležinkelio liniją teko planuoti per „Natura 2000“ teritoriją „Jiesios upė ir jos slėniai“, kurioje tarpsta prioritetinės griovių ir šlaitų miškų buveinės. Buveinėse gyvena į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas purpurinis plokščiavabalis, kuris yra svarbus miškų ekosistemai. Iš Vakarų pusės su trasa buveinių nebuvo įmanoma aplenkti dėl esamų gyvenamųjų teritorijų, o Pietų pusėje įsikūręs Rokų karinis poligonas.
Norint gauti Aplinkos apsaugos agentūros leidimą planuoti trasą per buveines, specialistams teko pirmąkart konsultuotis su Europos Komisija. 2024 m. gegužę ji patvirtino, kad „Rail Baltica“ projekto poveikis „Jiesios upei ir jos slėniams“ yra pateisinamas dėl įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių, susijusių su projekto socioekonomine ir saugumo svarba, poveikio klimatui mažinimu.
„Natura 2000“ teritorijoje numatyta įgyvendinti poveikio švelninimo ir kompensacines priemones: suformuoti žemės sklypus ir praplėsti esamas „Natura 2000“ teritorijas Karmėlavos ir Jonavos apylinkėse, atlikti gamtotvarkinius darbus Jiesios kraštovaizdžio draustinyje bei 5 metus po statybos darbų atlikimo vykdyti monitoringą, teikti ataskaitas atsakingoms institucijoms Lietuvoje, Europos Komisijoje ir visuomenei.
Žalieji tiltai
Kaip mini specialistai, ne ką mažiau svarbus ir migracijos klausimas: „Migracijos užtikrinimas – viena iš gyvybinių reikmių ropliams, žinduoliams ir paukščiams. Geležinkelio ruožas dėl greičio ir saugumo reikalavimų bus aptvertas 2,2–2,8 m aukščio tvora, kad žmonės ir gyvūnai išvengtų nelaimių. O užtvėrus per tris šalis besitęsiančią greitojo geležinkelio liniją, sutrikdoma natūrali faunos veikla“, – komentavo T. Varpučinskas.
Anot R. Uzdro, migracijos vertinimui poveikio aplinkai ataskaitose skiriama nemaža dalis: „Vienas iš esminių sprendimų – žalieji tiltai, požeminiai praėjimai, specialios pralaidos, pritaikytos gyvūnų migracijai“.
Šiuo metu statomame europinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruože projektuojama 19 žaliųjų tiltų. Be to, ruože nuo Kauno iki Latvijos numatoma pastatyti 30 požeminių praėjimų smulkiems ir vidutiniams gyvūnams, 6 upių tiltus pritaikyti gyvūnų migracijai, planuojamos 4 kūdros varliagyviams. Nuo Kauno (Jiesios) iki Lenkijos planuojami 23, atkarpoje Kaunas–Vilnius – 40 požeminių praėjimų įvairių dydžių ir rūšių žvėrims.
Kaunas–Vilnius ruože ties Miško Būda voverėms, kiaunėms, miegapelėms saugiai praeiti virš geležinkelio yra numatytos iki šiol Lietuvoje netaikytos 3 perėjos tarp medžių viršūnių.
Stebėsena – ilgalaikė
Geležinkelio statybų ir eksploatacijos metu bus stebima, kaip kinta aplinkos komponentų rodikliai ir kaip veikia numatytos aplinkosaugos priemonės. Pavyzdžiui, statant 1,51 km ilgio tiltą per Nerį, kur upė priskirta „Natura 2000“ teritorijai, numatytas atlikti paviršinio vandens monitoringas, taip pat bus vertinamas poveikis lašišos nerštavietėms, pleištinei skėtei (laumžirgiui), ūdrai, stebima, ar nevyksta upės šlaitų ir krantų erozija.
Paleidus traukinių eismą, automatizuotomis priemonėmis bus registruojama, kaip gausiai žvėrys naudojasi antžeminiais ir požeminiais praėjimais, vertinama pasodintų medžių ir krūmų būklė, invazinių augalų išplitimas, fiksuojamas upių vandens drumstumas, naftos gaudyklių efektyvumas ir kita. Numatomi triukšmo ir vibracijos matavimai gyvenamuosiuose namuose, siekiant įsitikinti, kad įdiegtos antivibracijos priemonės bei garso slopinimo sienelės yra paveikios.
Stebėsenos duomenys bus analizuojami, o ataskaitos teikiamos aplinkosaugos institucijoms. Tuo atveju, jei atlikti tyrimai rodys, kad kompensaciniai mechanizmai veikia per mažai, jie būtų peržiūrimi ir su ekspertais vėl būtų ieškoma papildomų inžinerinių sprendimų, kurie atitiktų aukštus aplinkosauginius europinius reikalavimus, taikomus šiuolaikinio geležinkelio transportui.
„Rail Baltica“ informacija
