Naujoviška reabilitacija žmonėms, patyrusiems insultą

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai išeminį galvos smegenų insultą patyrusių pacientų reabilitacijai pirmą kartą pasitelkė virtualią realybę bei kompiuterines programas – ir pasiekė žymaus pacientų savarankiškumo bei pažinimo funkcijų pagerėjimo.

Galvos smegenų insultas – viena pagrindinių sergamumo, mirtingumo ir neįgalumo priežasčių visame pasaulyje. Per minutę Europoje įvyksta daugiau nei vienas mirtį arba sunkią negalią sukeliantis insulto atvejis, išgyvenusieji patiria pažinimo funkcijų sutrikimų, susiduria su žymiais savarankiškumo apribojimais.

Patyrus ūminį galvos smegenų insultą, svarbi laiku suteikta reabilitacija, padedanti kiek įmanoma atkurti sutrikusias paciento funkcijas, lavinti išlikusius gebėjimus, padedanti mokytis naujų negalią lengvinančių ir savipriežiūros įgūdžių.

Su pacientais, patyrusiais ūminį galvos smegenų insultą, reabilitacijos laikotarpiu dirbantys ergoterapeutai sutrikusioms funkcijoms lavinti šiandien sėkmingai pasitelkia įvairias inovatyvias reabilitacijos priemones.

Asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, pažinimo funkcijos ir savarankiškumas ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu reikšmingai pagerėja, kai ergoterapijos pratybų metu taikomos interaktyviosios priemonės – virtualios realybės reabilitacijos sistemos ir kompiuterinės pažinimo funkcijas lavinančios programos.

Tai pirmą kartą Lietuvoje atlikto tyrimo metu nustatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Slaugos fakulteto Reabilitacijos klinikos dr. Daiva Baltaduonienė.

Dviems tiriamosioms pacientų grupėms šalia įprastų individualių ergoterapijos pratybų, lavinančių sutrikusias pažinimo, savarankiškumo, motorikos funkcijas, 3 kartus per savaitę vykdavo ir interaktyviosios pratybos.

Vienai tiriamųjų grupei kompiuterine pažinimo funkcijas lavinančia programa reikėjo atlikti užduotis, padedančias sukaupti dėmesį, lavinančias atmintį, vykdomąsias funkcijas ir problemų sprendimo įgūdžius. Kitai – naudojantis virtualiosios realybės reabilitacijos sistema, atliekant įvairius specializuotus žaidimus virtualioje realybėje, buvo skatinamas viso kūno judėjimas.

Pastebėta, jog jau ankstyvajame reabilitacijos laikotarpyje pagerėjo tyrime dalyvavusių asmenų pažinimo funkcijos (atmintis, vizualiniai-erdviniai gebėji­mai, gebėjimai abstrahuoti, sukaupti dėmesį, orientuotis vietoje) – drauge didėjo ir jų savarankiškumas bei gebėjimas atlikti sudėtingesnes kasdienes veik­las.

„Naudojant kompiuterines ir virtualiąsias reabilitacijos sistemas, pacientai gerokai aktyviau įsitraukė į pratybas nei įprastų ergoterapijos užsiėmimų metu: jie siekė užbaigti užduotis, lavindami vaizduotę ieškojo naujų iššūkių, netgi didžiavosi savimi, kad geba naudotis kompiuteriu. Tyrimo dalyviai rodė didelį susidomėjimą šia veikla, daugiau komentavo savo laimėjimus ir nesėkmes, rodė emocijas, todėl manome, kad tai taip pat turėjo įtakos geresniems rezultatams“, – pastebėjo dr. Daiva Baltaduonienė.

Mokslininkės teigimu, siekiant, kad greičiau atsigautų išeminį insultą patyrusių asmenų pažinimo funkcijos, ankstyvajame reabilitacijos laikotarpyje ergoterapijos pratybų metu tikslinga ne tik naudoti interaktyvias reabilitacijos priemones, bet ir skirti užduotis, kurios lavintų ne vieną, o kelias pažinimo funkcijas.

Dr. Daivos Baltaduonienės mokslinio tyrimo rezultatai, išvados ir praktiniai patarimai išsamiai aptarti mokslų daktaro disertacijoje „Interaktyvių reabilitacijos priemonių poveikis asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, pažinimo funkcijoms ir savarankiškumui ankstyvuoju reabilitacijos etapu“.

Ergoterapija – palyginti nauja reabilitacijos sritis: pasaulyje ji mini 100-uosius gyvavimo metus, Lietuvoje skaičiuoja vos dvidešimtmetį. Šiandien ergoterapeutų reikia šalies ligoninėse – onkologijos, artrologijos ir kituose skyriuose, jau auga šių specialistų poreikis ir bendruomenėje, pacientų reabilitacijai namuose.