Pastaraisiais metais susidomėjimas vegetariška ir veganiška mityba kryptingai auga. Žmonės dėl įvairių priežasčių iš savo mitybos raciono pašalina mėsą, žuvį ir įvairius gyvūninės kilmės gaminius, pavyzdžiui, pieną, sūrį, kiaušinius, medų. Nors toks pokytis netrukdo maitintis sveikai ir gardžiai, dažnai pamirštama, kad visavertė mityba kartu turėtų suteikti ir žmogaus kūnui būtinų vitaminų bei mineralų.
„Veganams ir vegetarams šaltuoju metų laiku svarbu įvertinti, ar suvartojama pakankamai maistinių medžiagų, kurias įprastoje mityboje kūnui suteikia mėsa ir kiti gyvūninės kilmės gaminiai“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė.
Mitybos spragas išduoda fiziniai požymiai
Vaistininkės teigimu, kūnas apie nepakankamą vitaminų ir kitų medžiagų kiekį praneša labai įvairiais požymiais, kurie gali svyruoti nuo nuovargio iki oro trūkumo, burnoje atsirandančių opelių ir lengvai lūžinėjančių nagų. Vegetarų ir veganų problema neretai tampa per mažas geležies ir vitaminų B12, A, E kiekis kūne.
Kiti specifiniai požymiai, dėl kurių verta sunerimti – mėšlungis (magnio trūkumas), trūkinėjantys lūpų kampučiai (atsiranda suvartojant nepakankamai vitaminų A, E ir B12) ir prasta nuotaika (vitamino D trūkumas). Dusulys dažnai praneša apie geležies ir vitamino B12 trūkumą, o trapūs nagai bei lėtai augantys plaukai – ženklas, kad trūksta cinko ir biotino.
Žinoma, šie simptomai gali pasireikšti ne tik vegetarams ir veganams, pagrindinė ir dažniausia jų priežastis – netinkamai subalansuota mityba. Žiemą vitaminų ir mineralų pritrūkti gali kiekvienam, o pastebėjus jų trūkumą svarbu tinkamai reaguoti ir užpildyti atsiradusias spragas, kad kūnas veiktų harmoningai ir būtų sveikas.
Aprūpinti kūną pakankamu kiekiu reikiamų vitaminų galima vartojant papildus arba į mitybą įtraukiant daugiau reikalingų medžiagų turinčių gaminių.
„Ko gero, didžiausias sunkumas vegetarams ir ypač veganams – palaikyti tinkamą geležies kiekį kūne. Jos gausu ankštiniuose augaluose, pavyzdžiui, lęšiuose ir pupelėse, grikiuose, burokėliuose ir jų sultyse, riešutuose ir sėklose bei daugelyje daržovių.
Vis dėlto iš augalų geležis pasisavinama sunkiau, todėl būtina kartu vartoti gaminius, kurie turi vitamino C – taip padėsime kūnui pasiimti kuo didesnį geležies kiekį“, – teigia S. Korbutaitė.
Pasak vaistininkės, vegetarams lengviau gauti kai kurias maisto medžiagas, nei veganams, nes jie gali vartoti kiaušinius. „Kiaušinyje yra visų riebaluose tirpių vitaminų (A, D, E, K), B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų: cinko, fosforo, geležies, jodo, kalcio, kalio, mangano, seleno“, – pastebi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Subalansuotoje mityboje turi būti ne tik pakankamai vitaminų, bet ir reikiamas kiekis baltymų, riebalų, angliavandenių. Šiuo klausimu gali padėti ir mėsos alternatyvos, kurių laikui bėgant parduotuvėse vis daugėja: augalinės kilmės mėsa, kiaušiniai, pieno pakaitalai.
Maisto papildai: kaip išsirinkti tinkamiausius?
Pastebėjus maistinių medžiagų trūkumą ar pajutus aukščiau aptartus simptomus, papildyti mitybą gali padėti maisto papildai.
„Vaistinėse galima rasti ir specialiai veganams bei vegetarams skirtų maisto papildų. Juose gausu vitaminų ir mineralų, kurių dažniausiai ir pritrūksta: geležies, vitaminų B12, D, omega-3 riebalų rūgščių“, – teigia S. Korbutaitė.
Atsakydama į dažną klausimą, ar augalinės kilmės vitaminai įsisavinami geriau nei gyvulinės kilmės, vaistininkė sako, kad tai priklauso nuo pačių medžiagų.
„Pavyzdžiui, geležis geriau pasisavinama iš gyvūninės kilmės gaminių, o augaluose esanti naudingųjų medžiagų kiekis dažniausiai nėra tokia didelė, kaip gyvūninės kilmės gaminiuose“, – sako vaistininkė.
Žiemą kūnui tenka kovoti su daugybe virusų ir bakterijų, tad subalansuota mityba yra labai svarbi mūsų imunitetui šaltuoju laiku.
„Šiltuoju metų laiku vartojame daugiau vitaminų ir mineralų turinčias šviežias daržoves ir vaisius, nei šaltuoju. Žiemos metu, ypač kai mūsų imuninei sistemai tenka susidurti su nuolat gresiančių peršalimu ir kitomis ligomis, tinkamas maistinių medžiagų balansas padės išlaikyti kūno atsparumą bei gerą savijautą“, – teigia S. Korbutaitė.
