2024-aisiais sukanka keturiasdešimt penkeri metai, kai 1979 m. rugpjūčio 23 d. pasaulį išvydo Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumas. Keliasdešimt Baltijos tautų rezistentų, vienuolikai Rusijos disidentų pritarus, nepaisydami gresiančių represijų viešai pasmerkė SSRS ir Vokietijos reicho pasirašytą Molotovo-Ribentropo paktą ir slaptuosius papildomus protokolus, priminė pasauliui SSRS kolonijinį jungą velkančių tautų dalią, jų išsivadavimo siekį.
Dokumentas sukėlė pasaulinės demokratijos rezonansą, suteikė Baltijos tautoms drąsos ir pasitikėjimo, paskatino jų išsivadavimą. Tai, kad Memorandumas buvo pats svarbiausias dokumentas Lietuvoje ir išeivijoje per ilgą okupacijos laikotarpį, vėliau pripažino signatarus tardęs KGB papulkininkis Tomas Lazarevičius: „Daug kas taikėsi suduoti tarybų valdžiai kuo skaudesnį smūgį. Tačiau nesugebėjo. O jūs šovėte tiesiog į dešimtuką.“
Memorandumo istorija nepraranda savo reikšmės šiuo metu Europoje vykstančio karo, Lietuvos vidinių politinių batalijų kontekste kaip puikus politinės nuovokos ir pilietinės drąsos pavyzdys.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia plačiau susipažinti su šio unikalaus dokumento atsiradimo aplinkybėmis ir reikšme Baltijos šalių išsilaisvinimo kelyje apsilankant Tuskulėnų memorialo parengtoje virtualioje parodoje „Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memoraandumui – 45 metai“.
Parodą rasite čia – Virtualios parodos
YouTube: ВЕЛЛЕР: Кто после Путина. Что делать с мигрантами. Почему интеллигенция – зло? Кадыров. Новодворская