Dėl nepakankamo dėmesio širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) profilaktikai bei gydymui Lietuvos valstybė nuo 2000-ųjų metų jau neteko daugiau nei 0,5 milijono gyventojų, o šalies ekonomika kasmet praranda apie 1,4 mlrd. eurų, rodo statistika ir tarptautinių tyrimų duomenys.
Kardiologus ir verslo asociacijas jungiančios šalies organizacijos ragina atsakingas valstybės institucijas ir ypač darbą pradedančią naująją Vyriausybę imtis aktyvesnių priemonių spręsti šią daugelį metų valstybę silpninančią problemą.
Daugiau nei 0,5 mln. prarastų gyvybių
Statistikos departamento duomenimis, vien tik šiame tūkstantmetyje (2000–2023 m.) nuo ŠKL Lietuvoje mirė 545 tūkst. gyventojų – daugiau nei šiuo metu gyvena Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje kartu sudėjus. Kasmet netektys dėl šių ligų sudaro daugiau nei pusę visų šalyje fiksuojamų mirčių.
„Pagal mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos Sąjungoje (ES) jau daugelį metų. Deja, net ir sparčiai gerėjant ekonominei situacijai ir kylant gyvenimo kokybei, sergamumas ir mirtingumas nuo šių ligų bei atotrūkis nuo ES šalių vidurkio išlieka labai didelis.
Tuo pačiu Europos Komisijos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys rodo, kad reikšmingos dalies mirčių nuo ŠKL būtų įmanoma išvengti taikant tinkamas prevencines ir sveikatos priemones – skaičiuojama, kad vien pernai Lietuvoje buvo galima išsaugoti per 4 300 gyvybių, kurios prarastos dėl išeminės širdies ligos ir insulto“, – sako Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas prof. dr. Tomas Lapinskas.
Kaina ekonomikai – 2,5 proc. BVP
Pernai Europos kardiologų draugijos inicijuotas ir Oksfordo universiteto mokslininkų atliktas išsamus tyrimas įvertino ekonominę ŠKL naštą ES valstybėms. Jis parodė, kad Lietuva 2021 m. neteko apie 1,4 mlrd. eurų arba daugiau nei 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Vienam mūsų šalies gyventojui ŠKL per metus „kainuoja“ apie 745 eurus.
Į šiuos ekonominius nuostolius įskaičiuotos faktinės išlaidos sveikatos ir socialinei priežiūrai, taip pat nesukurta ekonominė vertė dėl priešlaikinių mirčių, prarasto darbingumo, neformalios priežiūros (pvz., kai artimieji turi rūpintis šeimos nariu ir dėl to patys nedirba).
„Kadangi Lietuva pagal sergamumo ir mirtingumo nuo ŠKL rodiklius yra tarp pirmaujančių ES šalių, atitinkamai ir poveikis mūsų BVP yra tarp santykinai didžiausių. Pagal šį rodiklį mus lenkia tik Rumunija ir Bulgarija. Dėl ŠKL Lietuva kasmet praranda apie 867 tūkst. darbo dienų, o tai yra tas pats lyg 3 440 darbuotojų per metus nedirbtų nei vienos dienos“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė-analitikė doc. dr. Eglė Stonkutė.
Ji pastebi, kad ŠKL ypač stipriai veikia ir taip nemažai iššūkių dėl demografinių tendencijų bei emigracijos patyrusią Lietuvos darbo rinką. „Dėl ŠKL Lietuvoje kenčia ne tik senjorai, bet ir darbingo amžiaus žmonės, ypač vyrai. Tuo pačiu ŠKL yra ir rimta regioninės politikos problema. Todėl reikalingi sprendimai, mažinantys biurokratizmą, tiek nacionaliniu, tiek ir regioniniu lygmeniu“, – mano LPK atstovė.
Kreipėsi atviru laišku į valstybės institucijas
Lietuvos kardiologų draugija, Lietuvos širdies asociacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija atviru laišku kreipėsi į svarbiausias šalies institucijas, ragindamos ŠKL keliamą iššūkį įtraukti prie valstybės prioritetų ir imtis konkrečių veiksmų šiai ilgametei problemai spręsti. Jo Ekscelencijai LR Prezidentui, LR Seimui ir LR Vyriausybei adresuotame laiške raginama inicijuoti ambicingos nacionalinės ŠKL strategijos sukūrimą 2025–2035 metams.
Šios strategijos pagrindu galėtų tapti pasiūlymai, kuriuos kardiologų bendruomenė – Lietuvos kardiologų draugija, Lietuvos širdies asociacija ir Lietuvos intensyvios kardiologijos ir skubios medicinos asociacija – pristatė Seimo sveikatos reikalų komitete šį rudenį. Tai įvairios kompleksinės priemonės, kurios, mūsų įsitikinimu, reikšmingai prisidėtų siekiant proveržio ŠKL valdyme, be kurio neįmanomas vidutinės kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmės ilgėjimas Lietuvoje“, – sako prof. dr. Tomas Lapinskas.
Anot jo, atvirą laišką pasirašiusios organizacijos mano, kad Lietuvoje prasidedantis naujas politinis ciklas yra tinkamas metas iš naujo pažvelgti į ilgalaikius valstybės prioritetus ir bendromis pastangomis sutelkti jėgas spręsti svarbiausius valstybei kylančius iššūkius. Tarp jų – širdies ir kraujagyslių ligų problemą.