Pirmadienis, 2 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Anhidritas – 250 milijonų metų senumo geologinių procesų palikimas

www.alkas.lt
2024-12-13 08:00:00
1
Anhidritas – 250 milijonų metų senumo geologinių procesų palikimas | am.lrv.lt nuotr.

Anhidritas – 250 milijonų metų senumo geologinių procesų palikimas | am.lrv.lt nuotr.

„Lietuvos žemės gelmėse slypinčio anhidrito istorija siekia ketvirtadalį milijardo metų. Šis ypatingas sulfatų klasės mineralas susidarė per geologinius procesus, kai uždaruose senovės jūrų ir lagūnų baseinuose garuojantis vanduo formavo vertingus išteklius.

Išskirtinės anhidrito savybės – atsparumas, didelis tankumas ir gebėjimas transformuotis į gipsą – suteikia plačias pritaikymo galimybes, todėl jis vertingas ne tik mokslui, bet ir pramonei“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos žinovai.

Kas yra anhidritas?

Anhidritas – sulfatų klasės mineralas, susidarantis išgaravus vandeniui uždarose jūros ar lagūnos baseinuose.

Skirtingai nei gipsas, anhidritas yra bevandenis kalcio sulfatas ir nesugeria drėgmės, todėl yra kietas, nelaidus skysčiams, atsparus šilumos ir šalčio kaitos ciklams bei mechaniniam poveikiui.

Dėl savo savybių – didelio tankumo, šiluminio stabilumo ir lengvo apdorojimo – anhidritas plačiai naudojamas statyboje kaip užpildų, rišamoji ir apdailos medžiaga.

Be to, anhidritas pasižymi dekoratyvinėmis, panašiomis kaip marmuro, savybėmis – jis lengvai šlifuojamas ir poliruojamas, todėl gali būti naudojamas interjero apdailai ar dekoratyviniams daiktams kurti.

Įdomu, kad dar 1804 m. vokiečių mokslininkas Abrahamas Verneris  (Werner) pasiūlė šį mineralą pavadinti anhidritu – graikiškai tai reiškia „be vandens, dehidratuotas“.

Viena išskirtinių anhidrito savybių – gebėjimas reaguoti su vandeniu ir virsti gipsu, padidinant savo tūrį pusantro karto. Vėliau, praradęs drėgmę, jis vėl tampa anhidritu.

Dėl šio ciklinio virsmo anhidritas kartais vadinamas ir karstenitu – pavadinimas siejamas su procesu, kai, formuojantis gipso nuosėdoms ir vėliau joms dehidratuojant, atsiranda požeminės tuštumos – karstai arba urvai.

Telkiniai Lietuvoje

Lietuvoje randamas anhidritas pasižymi itin dideliu grynumu (CaSO₄ – 97–98 proc.). Kol kas mūsų šalyje išsamiai išžvalgytas tik Pagirių telkinys Kauno rajone.

Jo ištekliai – apie 80,69 mln. m3, anhidrito sluoksnis – 30–35 metrų storio, slūgsantis maždaug 300 metrų gylyje. Kadangi naudingasis klodas tokiame gylyje, anhidrito gavyba galima tik šachtiniu būdu.

Didelis šio mineralo išteklių kiekis ir išskirtinės savybės sudaro galimybes ilgalaikiam šių žemės gelmių išteklių naudojimui.

Anhidritas | Vikipedijos nuotr.
Anhidritas | Vikipedijos nuotr.

Anhidrito aptinkama ne tik Pagirių telkinyje, bet ir didesniame plote Suvalkijos regione. Permo anhidrito sluoksniai, susiformavę prieš 299–251 mln. metų, gali būti iki 60 metrų storio ir apima apie 10 tūkst. km² teritoriją.

Tai leistų anhidritą naudoti ne tik vietinei rinkai, bet ir eksportuoti kaip išskirtinį žemės gelmių turtą.

Lietuvoje anhidritas ištisiniu 40–60 m storio klodu užpildo viršutinio permo Priegliaus svitos sulfatinių nuogulų storymę, išplitusią visoje pietinėje ir pietvakarinėje Lietuvoje, apie 10 tūkst. km2 plote 155–790 m gylyje.

Arčiausiai žemės paviršiaus pakankamai storas anhidrito sluoksnis aptinkamas rytiniame išplitimo pakraštyje Kauno ir Prienų apylinkėse.

Pramoninis pritaikymas ir nauda

Anhidritas pritaikomas itin plačiai, ypač statybos pramonėje. Iš jo gali būti gaminamos apdailos plokštės – jos ilgaamžės, padengtos apsauginiu sluoksniu, atsparios drėgmei ir tinkamos naudoti sudėtingomis sąlygomis.

Anhidritinis cementas – dar vienas svarbus gaminys, atitinkantis šiuolaikinius statybos poreikius, nes jo gamybai reikia mažiau energijos nei tradicinio cemento gamybai.

Be statybų, anhidritas gali būti naudojamas kaip užpildas įvairių gaminių gamyboje – nuo baltos gumos, popieriaus ir odos iki aliejinių dažų.

Jo tanki ir kompaktiška struktūra taip pat leidžia gaminti dekoratyvinius blokus, tinkamus interjero puošybai, ir panaudoti aukštos temperatūros ar slėgio aplinkoje.

Dėl vientisos struktūros, spalvų ir tekstūrų įvairovės anhidritas prilygsta marmurui. Jis tinka gaminti apdailos plokštes, laiptus, palanges, skulptūras, baldus ar net vitražus. Plonos anhidrito plokštės persišviečia ir gali būti pritaikomos prabangių pastatų interjere.

Mokslinė vertė

Anhidritas vertingas ne tik pramonei, bet ir moksliniams tyrimams. Jis suteikia žinių apie geologinius procesus ir Baltijos regiono geologinę raidą.

Jo telkiniai formuojasi ypatingomis geologinėmis sąlygomis ir padeda atskleisti prieš 250–300 milijonų metų vykusių permo ir triaso periodų nuosėdų kaupimosi (sedimentacijos) procesus ir ypatumus. Taigi anhidrito formavimosi tyrimai leidžia mokslininkams suprasti praeities klimatinius ir geologinius pokyčius.

Anhidritas yra vienas iš evaporitų – mineralų, susidarančių, kai uždaruose vandens baseinuose dėl garavimo nusėda druskos. Jo susidarymui reikalingos ypatingos sąlygos: aukštas garavimo lygis, karštas klimatas ir ribota gėlo vandens apykaita.

Šie procesai vyko ne tik praeityje, bet ir dabar stebimi šiuolaikinėse sekliose lagūnose, pavyzdžiui, Persijos įlankoje. Ten karštas klimatas ir greitas vandens garavimas lemia druskų, įskaitant anhidritą, nusėdimą.

Žymiausias praeities pavyzdys (prieš 5,96–5,33 mln. metų) – Mesinos salinizacijos krizė, kai Viduržemio jūra dėl tektoninių pokyčių buvo izoliuota nuo Atlanto vandenyno.

Garuojant vandeniui, susidarė stori evaporitų sluoksniai, tarp jų ir anhidritas, dabar glūdintis iki 5,9 km gylyje po jūros dugnu.

Šį faktą patvirtina gręžiniai, atrasti džiūvimo plyšiai, gilūs upių tarpekliai ir vėjo supustytas smėlis. Ilgainiui šie procesai formuoja storus mineralų klodus, tampančius vertingais ištekliais.

Šiuolaikiniai pavyzdžiai, tokie kaip Persijos įlankos, padeda suprasti klimato ir tektoninių pokyčių įtaką šių resursų formavimuisi, leidžiant geriau interpretuoti ir praeities geologinius procesus. Šis mineralas atskleidžia, kaip gamtos sąveika per milijonus metų suformavo svarbius resursus, reikšmingus tiek mokslui, tiek pramonei.

Parengta pagal Lietuvos geologijos tarnybos pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos geologijos fondas kaupiamas jau 80 metų
  2. Geologiniai atradimai: Lietuvos žemės gelmėse – ir angelų uolienos
  3. Lietuvos geologijos tarnybai – 80 metų
  4. Lietuvių ir latvių geologai po 75 metų vėl telkiasi draugėn
  5. Geologai ieško meteoritinių kraterių Lietuvoje
  6. Mokslininkai sunerimę: jei nebus tęsiami Gedimino kalno tvarkymo darbai, galėsime su juo atsisveikinti
  7. Vilniaus universiteto ir Amerikos gamtos istorijos muziejaus profesoriai išskyrė trečiąją gyvybės hierarchiją
  8. Įdomioji geologija: apie kobaltą, piktąsias dvasias koboldus ir rūšiavimą
  9. Lietuvos pelkėse slypintis turtas: nuo gydomojo purvo iki tvarios energijos šaltinio
  10. Geologai mano, kad Lietuvos gelmėse gali būti retųjų metalų
  11. Šalies gamtos turtų sąrašas – ilgėja
  12. Konglomeratas – gamtos stebuklas ir žinių lobynas
  13. Geologinio paveldo dieną – pažintis su sėlių žemės slėpiniais (dienotvarkė)
  14. Geologai ieško meteoritų pėdsakų
  15. Mineralų mėgėjų „sumedžioti“ pavyzdžiai praverčia ir geologams

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Rimgaudas says:
    6 mėnesiai ago

    Himalajų ružava mineralinė druska, pašildžius, skleidžia raminančias bangas. Tai, gal ir mūsiškis anhidritas evaporitas panašiai gali veikti?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ukrainos dronų ataka Rusijos gilumoje | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos

2025 06 01
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 12 10:45
Ukrainos balsas

Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti

2025 06 01
Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais | lzs.lt nuotr.
Etninė kultūra

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais

2025 06 01
Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.
Energetika

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

2025 06 01
Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.
Kultūra

Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

2025 06 01
LNM
Architektūra

Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

2025 06 01
Sūduviai
Etninė kultūra

Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo

2025 05 31
Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda | voruta.lt nuotr.
Istorija

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2025 05 31

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Net jeigu taip - apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Kas toliau? - apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Tam mokestį naudotų? apie R. Šimaitis. 230–276 mln. eurų kasmet –nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams NT mokestis po kaklu?
  • +++ apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
  • Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti
  • Kai televizorius tampa kibernetinių atakų taikiniu
  • Tik sporto ir mitybos apsisaugoti nuo celiulito gali nepakakti

Kiti Straipsniai

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais | lzs.lt nuotr.

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais

2025 06 01
Vištiena

Kaip laiku atpažinti mitybos sutrikimo pavojų?

2025 06 01
Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

2025 06 01
Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.

Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

2025 06 01
LNM

Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

2025 06 01
Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią parodą „Poezijos pavasariai“ | archyvai.lrv.lt nuotr.

Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią parodą „Poezijos pavasariai“

2025 06 01
Nuo anonimo iki kaimyno Jono: kaip paprasti ryšiai kuria stiprią bendruomenę | Canva nuotr.

Nuo anonimo iki kaimyno Jono: kaip paprasti ryšiai kuria stiprią bendruomenę

2025 06 01
Lietuvos banko rūmai Kaune kviečia į nemokamas ekskursijas ir šeštadieniais

Lietuvos banko rūmai Kaune kviečia į nemokamas ekskursijas ir šeštadieniais

2025 05 31
Kompiuteris | rrt.lt nuotr.

Kas kaltas dėl lėto kompiuterio darbo?

2025 05 31
Namas

Būstas regionuose: ieškoma ramybės, saugumo ir gamtos

2025 05 31

Skaitytojų nuomonės:

  • Net jeigu taip - apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Kas toliau? - apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Tam mokestį naudotų? apie R. Šimaitis. 230–276 mln. eurų kasmet –nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams NT mokestis po kaklu?
  • +++ apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?
  • +++ apie Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Laiškas Lietuvos Respublikos Kultūros ir švietimo ministrui D. Trinkūnui ir Seimo švietimo, kultūros ir mokslo pirmininkui B. Genzeliui | voruta.lt nuotr.

A. Kairys. Istorija tapusi praeitis (VII)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai