Pastaraisiais metais vyravusi aukšta infliacija daugelį gyventojų išmokė vienos pagrindinių asmeninių finansų taisyklių – banko sąskaitoje ar „kojinėje“ laikomi pinigai nuvertėja. Ir nors kainų augimas stabilizavosi, ši taisyklė savo aktualumo neprarado.
Kaip rodo Šiaulių banko užsakymu kasmet atliekamas gyventojų investavimo, taupymo ir kaupimo pensijai įpročių tyrimas, šiemet indėlių populiarumas smarkiai šoktelėjo ir aplenkė stabilią aukštą poziciją ilgą laiką fiksavusį auksą kaip investavimo priemonę. Indėlius, kaip geriausią būdą laikyti pinigus, nurodė daugiau nei ketvirtadalis lietuvių, o taip manančių skaičius, lyginant su praėjusiais metais, išaugo net 10 proc.
Kalbėdami apie naudojamus investavimo įrankius, indėlius nurodė 35 proc. tautiečių, o ši priemonė populiarumu nusileido tik pensijų fondams. Lyginant su praėjusiais metais, indėlius išnaudojančių lietuvių skaičius išaugo 6 proc. Žinovų teigimu, norint iš indėlių gauti didžiausią finansinę naudą, verta atlikti tam tikrus namų darbus ir išsirinkti geriausiai kiekvienoje situacijoje tinkantį variantą.
Vienas paprasčiausių būdų taupyti
Pasak Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovės dr. Dalios Kolmatsui, indėliai yra viena lengviausiai prieinamų investavimo priemonių, kuri suteikia galimybę sėkmingai didinti santaupas be rizikos ir neturint specifinių finansinių žinių. Visgi, keletą pagrindinių dalykų apie indėlius turėtų žinoti kiekvienas, norintis išnaudoti šio taupymo būdo privalumus.
„Indėliai yra užtikrintumo ir patikimos apsaugos nuo santaupų nuvertėjimo siekiantiems gyventojams idealiai tinkanti priemonė. Nenaudojamos ir tiesiog banko sąskaitoje laikomos santaupos labai lengvai gali tapti indėliu – interneto banke tereikia pasirinkti, kokią sumą norite įdėti kaip indėlį. Nors indėlių suteikiama grąža paprastai yra mažesnė nei kitų investavimo instrumentų, tačiau pinigai įdarbinami iš esmės niekuo nerizikuojant. Iš anksto nustatytos palūkanos mokamos priklausomai nuo laikomo indelio sumos, todėl gyventojai gali būti tikri dėl uždarbio ir tiksliai jį prognozuoti“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Terminuotieji indėliai leidžia uždirbti daugiau
Visgi ne iš visų indėlių galima uždirbti vienodai daug. Banko atstovė pažymi, kad indėliai gali būti keleto tipų, nuo kurių reikšmingai priklauso ir išmokamų palūkanų dydis. Dr. D. Kolmatsui teigimu, svarbu įvertinti kiekvienos indėlio rūšies privalumus bei trūkumus ir pasirinkti sau tinkamiausią variantą.
„Didesnio pelningumo paprastai galima tikėtis iš terminuotųjų indėlių. Tokie indėliai dedami tam tikram laikotarpiui, iki kurio pabaigos indėlininkas lėšomis disponuoti negali. Terminuotųjų indėlių trukmė gali siekti nuo keleto savaičių iki kelių metų. Už ilgesnio laikotarpio indėlius paprastai siūlomos didesnės palūkanos, nors maksimali trukmė nebūtinai garantuoja didžiausias palūkanas.
Pavyzdžiui, 2 metų trukmės indėliai gali būti patrauklesni nei 5 metų. Terminuotieji indėliai dėl savo pobūdžio labiausiai tinka laisvų lėšų, kuriomis artimiausiu metu nebus poreikio pasinaudoti, turintiems gyventojams. Tiesa, Šiaulių bankas savo klientams siūlo ir specialius terminuotuosius indėlius, kurių sutarties sąlygos leidžia dalį laikomos sumos, esant tam tikroms aplinkybėms, išsiimti anksčiau laiko neprarandant sukauptų palūkanų“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Kaupiamieji indėliai – ieškantiems lankstumo
Kita pagrindinė indėlių rūšis yra kaupiamieji arba taupomieji indėliai. Pasak žinovės, jiems dažniausiai taikomos mažesnės palūkanos, tačiau jie pasižymi didesniu lankstumu. Kaupiamuosius indėlius galima ne tik bet kada nutraukti, bet dažniausiai ir bet kuriuo metu papildyti papildomomis lėšomis.
„Pradėti didinti santaupas kaupiamuosiuose indėliuose dažnai galima kad ir nuo vieno euro, nors, žinoma, su didesne suma sukaupiama daugiau ir greičiau. Nuo pradinės sumos dydžio gali priklausyti ir siūlomos palūkanos. Prireikus tokį indėlį galima bet kada nutraukti ir panaudoti jo lėšas. Tad ši priemonė yra tinkama tiems gyventojams, kurie nenori ar neturi galimybės savo lėšų įdarbinti iš anksto apibrėžtam laikotarpiui. Nepaisant mažesnių palūkanų, toks indėlis suteikia galimybę didinti santaupų vertę, o ne paprasčiausiai stebėti, kaip ji prarandama dėl infliacijos“, – pabrėžia dr. D. Kolmatsui.
Rinkoje siūloma ir specializuotų indėlių rūšių – pavyzdžiui, orientuotų į taupymą vaiko ateičiai. Tačiau, anot dr. D. Kolmatsui, bet kuriuo atveju išlieka pagrindinė skirtis tarp terminuotų ir neterminuotų indėlių, į kurią pirmiausiai ir verta atkreipti dėmesį.
Svarbu – palūkanų rūšis ir mokėjimo periodiškumas
Kitas svarbus aspektas renkantis indėlį, anot dr. D. Kolmatsui, yra palūkanų mokėjimo periodiškumas. Palūkanos gali būti išmokamos kas mėnesį, kas metus arba indėlio termino pabaigoje. Palūkanos paprastai išmokamos jas pridedant prie indėlio sumos, taip iškart jas įdarbinant. Tokiu būdu uždirbama ne tik iš pradinės indėlio sumos, bet ir sukauptos grąžos, arba kitaip tariant – veikia sudėtinių palūkanų efektas. Tai yra dar viena priežastis, dėl kurios ilgesnio laikotarpio indėliai auga greičiau.
„Pagal tai, ar palūkanos skaičiuojamos nuo pradinės indėlio sumos, ar taip pat ir nuo sukauptų lėšų, jos skirstomos į paprastąsias ir sudėtines. Daugeliu atveju indėliuose figūruoja antrosios rūšies palūkanos, kurios leidžia sukaupti daugiau. Pavyzdžiui, padėjus 1000 eurų terminuotąjį indėlį dvejiems metams su 3 proc. palūkanomis, po pirmųjų metų uždarbis sieks 30 eurų.
Tačiau antraisiais metais jau bus skaičiuojamos sudėtinės palūkanos nuo 1030 eurų – t. y. padėtos pirminės ir uždirbtos sumos. Atitinkamai antraisiais metais uždarbis bus didesnis. Jei palūkanos išmokamos kas mėnesį, atitinkamai kas mėnesį padidėja ir suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos“, – pažymi dr. D. Kolmatsui.
Pirmas pasitaikęs pasiūlymas – nebūtinai geriausias
Be abejo, esminis faktorius, lemiantis indėlio patrauklumą, yra mokamų palūkanų dydis. Šiandien, priklausomai nuo indėlio tipo ir laikotarpio, galima tikėtis maždaug iki 4 proc. siekiančių fiksuotų metinių palūkanų. Anot dr. D. Kolmatsui, jų dydžiui įtakos turi ne tik anksčiau minėti faktoriai, tokie kaip indėlio terminas, bet ir makroekonominiai veiksniai bei situacija pinigų rinkose.
„Tikrai nėra taip, kad bankai paprasčiausiai sugalvoja kokias tik nori palūkanų normas. Jos nustatomos atliekant ganėtinai sudėtingus skaičiavimus ir atsižvelgiant į centrinių bankų veiksmus. Paprastai indėlių palūkanos didėja, kai palūkanas didina Europos centrinis bankas (ECB) ir mažėja, kai ši už Europos Sąjungos monetarinę politiką atsakinga institucija jas mažina.
Nepaisant ECB veiksmų, daugeliu atvejų santaupas ar dalį jų laikyti indėliuose apsimoka labiau nei paprasčiausiai turėti niekaip neįdarbintas lėšas banko sąskaitoje. Tiesiog svarbu priimti gerai apgalvotą sprendimą, nesirinkti pirmo pasitaikiusio pasiūlymo, o įvertinti skirtingų bankų variantus“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Anot „Šiaulių banko“ atstovės, svarbu atsižvelgti ne tik į palūkanų dydį, bet ir galimus papildomus banko mokesčius, sutarties nutraukimo sąlygas, taikomus palūkanų priedus, galimybę automatiškai pratęsti indėlio terminą ir kitas sąlygas. Tik visa tai įvertinus galima išsirinkti geriausiai kiekvieno finansinius tikslus ir galimybes atitinkantį pasiūlymą.
