Seimo posėdyje įvyko 2025 m. valstybės biudžeto projekto pirmasis svarstymas, kurio metu buvo išklausytas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, kitų komitetų išvados, frakcijų ir Seimo narių nuomonės.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, pristatydamas komiteto išvadą, patvirtino, kad pasiūlymų dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto buvo pateikta labai daug.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų prašymų skirti papildomų lėšų suma siekia daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų.
Siūloma įvertinti prašymus
Seimo narių ir Seimo komitetų pasiūlymų dėl papildomų lėšų skyrimo bendra apimtis siekia beveik 674 mln. eurų. Iš jų daugiausia prašoma skirti: 184 mln. eurų vidaus saugumo bei aplinkos apsaugos sričių pareigūnams ir jų veiklai finansuoti; 100 mln. eurų neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti; 200 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programai vykdyti.
„Atsižvelgus į tai, kad įvykus eiliniams Seimo rinkimams, išrinktas naujas Seimas ir bus patvirtinta nauja Vyriausybė, siūlome naujai patvirtintai Vyriausybei atidžiai apsvarstyti ir įvertinti institucijų, asociacijų, kitų suinteresuotų asmenų, Seimo komitetų ir Seimo narių pasiūlymus dėl papildomų lėšų skyrimo, kuriems komitetas nepritarė, ir spręsti dėl galimybių skirti lėšas įvertinant 2025–2027 metų valstybės biudžeto finansines galimybes teikiant Seimui antrajam svarstymui pataisytą įstatymo projektą arba įvertinus atnaujintus makroekonominius rodiklius, keičiant valstybės biudžetą ateinančių metų eigoje“, – komiteto išvadą skaitė A. Sysas.
Jis atkreipė dėmesį, kad dalis siūlomų finansavimų šaltinių, tokių kaip numatomos papildomai gauti pajamos, skolintos lėšos ar pan., nesiūlant sumažinti konkrečias išlaidas ar jas perskirstyti tarp asignavimų valdytojų, yra netinkami ir žymiai blogintų 2025 m. valdžios sektoriaus balanso rodiklį.
Pasak A. Syso, svarstant Seimo narių ir Seimo komitetų pasiūlymus, pasiūlyta atsižvelgti į tai, kad augant skolai ir su valdžios sektoriaus skolos tvarkymu susijusioms išlaidoms, atitinkamai mažės viešojo sektoriaus finansavimo galimybės.
„Jau šiuo metu didelė dalis ilgalaikių įsipareigojimų nėra padengta tvariomis pajamomis, todėl papildomų išlaidų augimas turi būti atidžiai įvertintas, užtikrinant, kad tvarios pajamos ir pagal jas suplanuotos išlaidos leistų siekti subalansuoto biudžeto ir užtikrintų fiskalinių taisyklių laikymąsi tolesniais laikotarpiais“, – kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Projekto iniciatoriai tvirtina, kad 2025 m. valstybės biudžeto projekte didžiausias dėmesys skiriamas prioritetinėms kryptims: žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms Lietuvos ateičiai.
Augtų pajamos ir išlaidos
Valstybės biudžeto projekte numatyta 17,98 mlrd. eurų pajamų. Palyginti su šiais metais, pajamos augtų 5,9 proc. arba 1 mlrd. eurų. Išlaidos kitąmet turėtų siekti 23,02 mlrd. eurų, palyginti su 2024-aisiais, jos turėtų didėti 11,7 proc.
Taip pat reikšmingai augtų ir savivaldybių pajamos – jos viršytų 6,67 mlrd. eurų (palyginti su 2024 m. auga 832 mln. eurų arba 14,2 proc.). Be to, savivaldybės galėtų skolintis papildomai iki 112,6 mln. eurų.
Finansų ministerijos parengtame 2025 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2025 metais sudarys − 3 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola – 43,2 proc. BVP.
Remiantis Seimo statutu, po pirmojo svarstymo dėl biudžeto projekto Seimas nebalsuoja. Vyriausybei apsvarsčius pasiūlymus ir patobulinus įstatymo projektą, Seimo posėdyje iki gruodžio 18 d. planuojama surengti antrąjį valstybės biudžeto svarstymą.
