Antradienis, 29 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

„Sengirės fondo“ miške aptiktos 9 naujos grybų rūšys!

www.alkas.lt
2024-11-13 07:00:00
0
Sengirės fondas | sengiresfondas.lt nuotr.

Sengirės fondas | sengiresfondas.lt nuotr.

Lietuvos biologinė įvairovė praturtėjo reikšmingais atradimais – „Sengirės fondo“ globojamame Moniškio (Žirgės) miške mokslininkai aptiko devynias iki šiol šalyje nefiksuotas grybų rūšis.

Šie radiniai dar kartą pabrėžia senųjų, žmogaus veiklos nepaliestų miškų svarbą ir jų išskirtinę savybę  – išsaugoti rūšių įvairovę.

Moniškio (Žirgės) miškas, globojamas „Sengirės fondo“, toliau stebina mokslą

Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad šis miškas niekada nebuvo paliestas žmogaus ūkinės veiklos, o dabar tapo ir svarbių atradimų vieta – šįkart mikologai čia aptiko net devynias naujas Lietuvai grybų rūšis.

Reikšmingi ne tik Lietuvos biologinei įvairovei, bet ir pasauliniams tyrimams, naujieji radiniai patvirtina, kaip svarbu išsaugoti natūralias ekosistemas, nesikišant į jų natūralų ciklą.

Mokslinės ekspedicijos metu mikologė dr. Reda Iršėnaitė, tyrinėdama Moniškio mišką, aptiko devynias retas grybų rūšis, kurios paprastai neaptinkamos intensyviai naudojamuose miškuose.

Dar 2022 m. mokslininkė čia rado ir vienintelę Lietuvoje mėlynlakštės mažasporės (Baeospora myriadophylla) radimvietę – itin retą grybą, kurio pasaulyje yra vos apie 400 radimviečių.

„Moniškio miškas, su savo neliestu dirvožemiu ir gausia negyva mediena, yra tarsi laboratorija po atviru dangumi.

Čia formuojasi sąlygos, leidžiančios aptikti rūšis, kurios kituose miškuose nyksta arba jau yra išnykusios“, – sako dr. R. Iršėnaitė, vedusi šią mokslinę ekspediciją.

Išskirtinis dirvožemio radinys „Sengirės fondo“ miške | sengiresfondas.lt nuotr.
Išskirtinis dirvožemio radinys „Sengirės fondo“ miške | sengiresfondas.lt nuotr.

Nauji atradimai – neliestų miškų dovana

Per paskutines ekspedicijas Moniškio miške buvo užfiksuotos devynios naujos Lietuvai grybų rūšys – tai reikšmingas atradimas, atskleidžiantis neliesto miško mokslines galimybes.

Tarp jų – pakrantinis švelniabaravykis (Xerocomus ripariellus), augantis drėgnose vietovėse ir sudarantis mikorizę su gluosniais bei alksniais, bei glotnioji skėtukė (Parasola leiocephala), trumpai gyvenanti rūšis, kuri save susivirškina po keleto gyvavimo valandų.

Kartu su šiomis rūšimis buvo aptiktos ir kitos, klestinčios tik natūraliuose miškuose: gausiai ant yrančių drebulių auganti lenktakotė plikabudė (Homophron camptopodum), tamsioji dirvabudė (Agrocybe firma), švelnioji žvynagalvė (Cystoagaricus lepidotoides).

Nors šios rūšys labai retos, jų gyvybinė veikla palaiko miško ekosistemą.

Be to, buvo aptikta mikroskopinė rūšis Bactridium flavum ir mažai tyrinėti bei po atradimo šviežius lietuviškus pavadinimus įgavę plonasis nuosėdis (Cortinarius fuscogracilescens), smulkioji skylėtbudė (Polyporus parvivarius) ir vilnotoji miltbudė (Clitopilus baronii).

„Šie atradimai ne tik praturtina Lietuvos biologinės įvairovės sąrašą, bet ir patvirtina, kad kiekviena naujai atrasta rūšis yra gyvas įrodymas, kaip svarbu saugoti natūralius miškus“, – teigia dr. R. Iršėnaitė.

Nepaliesta gamta yra Lietuvos ir pasaulio biologinės įvairovės lobynas

2023 m. dirvožemio tyrimai ir biologinės įvairovės žvalgymai atskleidė, kad Moniškio miškas, išvengęs ūkinės veiklos, išsaugojo savo natūralumą.

Tokios nepaliestos vietos yra vertingos tiek gyvių įvairovei, tiek moksliniams tyrimams, kurie leidžia stebėti ir vertinti natūralius ekosistemų procesus, pavyzdžiui, medienos irimo ciklus bei kūnų sąveikas, formuoti veiksmingas gamtos apsaugos strategijas.

Gyvastinga mediena, kurios gausiai aptinkama Moniško miške, yra labai svarbus ekosistemos bruožas, suteikiantis prieglobstį daugeliui gyvių ir užtikrinantis sveiką miško veikimą.

Mikologė dr. Iršėnaitė pabrėžia, kad Moniškio miško struktūra yra turtinga –  įvairaus amžiaus medžiai ir nuolat yranti mediena ir sudaro tinkamas sąlygas nykstančioms rūšims ir jų tyrimams.

„Negyva mediena ir neliestas dirvožemis yra pagrindiniai sengirių bruožai. Be jų nebūtų įmanoma išlaikyti tokios didelės rūšių įvairovės.

Jie užtikrina svarbius ekosistemos procesus ir sudaro sąlygas gyvybiškai svarbioms sąveikoms tarp kūnų, kurie negalėtų išgyventi intensyviai tvarkomuose miškuose.

Natūraliai yrantys medžiai ne tik maitina grybų bendrijas, bet ir palaiko visą ekosistemą – nuo mikroskopinių gyvių iki didesnių gyvūnų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo šių procesų“, – teigia mokslininkė.

„Sengirės fondas“ palaiko ir skatina mokslininkus, tyrinėjančius neliestų miškų ekologiją ir biologinę įvairovę, kartu rengia švietimo programas pranešti visuomenei.

Mokslininkai, įskaitant dr. R. Iršėnaitę, pabrėžia, kad šįkart atrasti nauji kūnai yra tik pradžia, o tyrimai yra tęsiami.

Siekdamas ilgalaikės tokių miškų apsaugos, fondas nuolat ieško vertingų brandžių miškų išpirkimui ir apsaugojimui, bei kviečia visuomenę aktyviai prisidėti tiek finansiškai, tiek siūlant ar dovanojant miškus fondo globai.

Apie „Sengirės fondą“

„Sengirės fondas“ – nevyriausybinė organizacija, siekianti išsaugoti senuosius Lietuvos miškus su visa juose esančia gyvybe, kurti ilgaamžius tvarios gamtos pavyzdžius, išskirtinai svarbius biologinės įvairovės išsaugojimui ir klimato kaitos pasekmių sumažinimui – sengires, atviras žmonių lankymui.

Fondo vizija – Lietuva, kur gamta priklauso gamtai, jai leidžiama formuotis be žmogaus įtakos, kur visi kūnai – lygiaverčiai ir nė vienas nevadinamas kenkėju.

Fondas sumanytas po sėkmingo filmo „Sengirė“ pristatymo Lietuvoje 2018 m., sulaukus didžiulio visuomenės susidomėjimo, taip pat nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo.

Įsteigtas 2020 m. sausį, „Sengirės fondas“ šiandien jau globoja virš 182 ha miškų – būsimų sengirių.

Augančios fondo bendruomenės dėka tęsiamos pagrindinės veiklos – miškų apsauga bei visuomenės švietimas.

Daugiau čia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Išskirtinis dirvožemio radinys „Sengirės fondo“ miške
  2. Kamanų rezervate aptiktos naujos rūšys
  3. Buktos miške rasta retų grybų rūšis
  4. „Sengirės fondas“ bendruomenės ir rėmėjų pagalba išpirko rekordinį 39 ha miško plotą
  5. Žuvinto biosferos rezervate rastų grybų sąrašas padvigubėjo
  6. Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
  7. Čepkeliuose atrasta iki šiol Lietuvoje nežinoma grybų rūšis
  8. Dzūkijoje vyko stovykla grybams pažinti
  9. Daug nepasitenkinimo kėlusios grybavimo taisyklės panaikintos
  10. Pradėjo veikti nacionalinė miško nuosavybės administravimo sistema
  11. Pasirodė ypač reti grybai
  12. Rasti nauji grybai Dzūkijos nacionaliniame parke
  13. Pritarta siūlymui riboti miškų kirtimus saugomose teritorijose
  14. AAD: spanguoliaukite ir grybaukite atsakingai
  15. Nori grybauti – laikykis taisyklių

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Krašto apsaugos ministerija
Lietuvoje

KAM pristatė planus dėl oro erdvės gynybos

2025 07 29
Santaros klinikos | lsveikata.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Santaros klinikose įdiegta išmanioji pagalbos iškvietimo sistema

2025 07 29
Simonas Gentvilas | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Dėl galimo piktnaudžiavimo šaukiamas Seimo komiteto posėdis

2025 07 29
Sudaryta darbo grupė naujai Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo redakcijai parengti
Lietuvoje

Rudenį Seimas žada grįžti prie gyvūnų gerovės klausimo

2025 07 29
Larsas Klingbeilas ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Vokietijos vicekancleriu

2025 07 29
Vyriausybė
Lietuvoje

Tartasi, kaip geriau reaguoti į bepiločių keliamas grėsmes

2025 07 29
Žirmūnų skveras
Lietuvoje

Sostinėje tęsiamas viešųjų erdvių atnaujinimas

2025 07 29
Liutauras Šinkūnas
Lietuvoje

BPC viršininku paskirtas Liutauras Šinkūnas

2025 07 29

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie J. Vaiškūnas. Trampo ultimatumas Putinui: artėja sprendimo valanda?
  • +++ apie V. Sinica. Sporto rūmų žydams vis tik neatiduos
  • Budweiser apie Šį rytą į Lietuvą vėl įskriejo dronas: Baltarusijos provokacija ar hibridinio karo taktika? PAPILDYTA
  • Tomas Jakutis apie Šį rytą į Lietuvą vėl įskriejo dronas: Baltarusijos provokacija ar hibridinio karo taktika? PAPILDYTA

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • KAM pristatė planus dėl oro erdvės gynybos
  • Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis ragina ginti lietuvių kalbos statusą
  • Santaros klinikose įdiegta išmanioji pagalbos iškvietimo sistema
  • Dėl galimo piktnaudžiavimo šaukiamas Seimo komiteto posėdis

Kiti Straipsniai

Piketas uz lietuvių kalbą | respublika.lt nuotr.

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis ragina ginti lietuvių kalbos statusą

2025 07 29
„Nemunaičiai“ vizualizacija

Pasaulinio lygio architektai tęs Kauno „Nemunaičių“ kvartalo plėtrą

2025 07 29
Trampas vs Putinas

J. Vaiškūnas. Trampo ultimatumas Putinui: artėja sprendimo valanda?

2025 07 28
Generolai miega - dronai skrenda

R. Armaitis. Dar vienas dronas virš Vilniaus. Ir dar viena nieko nedarymo pergalė

2025 07 28
Į Lietuvą vėl įskriejo dronas

Šį rytą į Lietuvą vėl įskriejo dronas: Baltarusijos provokacija ar hibridinio karo taktika? PAPILDYTA

2025 07 28
Vytautas Sinica kalba pikete prie Vilniaus sporto rūmų

V. Sinica. Sporto rūmų žydams vis tik neatiduos

2025 07 27
putinas | Alkas.lt koliažas

Rusija skęsta savo pačios išsikastoje srutų duobėje

2025 07 27
Grybai, voveraitės

3 būdai, kaip voveraites patiekti su šviežiomis bulvėmis

2025 07 27
Romualdas Grigas

R. Grigas. Lietuvio kryžkelė: dvasinė ar tik geografinė Tėvynė?

2025 07 26
tauta, Zigmas Vaišvila, VRK

Tautos valia prieš biurokratinę cenzūrą: referendumo dėl turto neapmokestinimo iniciatoriai kreipėsi į teismą

2025 07 26

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie J. Vaiškūnas. Trampo ultimatumas Putinui: artėja sprendimo valanda?
  • +++ apie V. Sinica. Sporto rūmų žydams vis tik neatiduos
  • Budweiser apie Šį rytą į Lietuvą vėl įskriejo dronas: Baltarusijos provokacija ar hibridinio karo taktika? PAPILDYTA
  • Tomas Jakutis apie Šį rytą į Lietuvą vėl įskriejo dronas: Baltarusijos provokacija ar hibridinio karo taktika? PAPILDYTA
  • dar apie Rudenį Seimas žada grįžti prie gyvūnų gerovės klausimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Tarmių lobynai“ kviečia rinkti geriausią tarmišką filmuką | Asociatyvi nuotr.

„Tarmių lobynai“ kviečia rinkti geriausią tarmišką filmuką

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai