Antradienis, 17 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Rasti nauji grybai Dzūkijos nacionaliniame parke

Reda Iršėnaitė, www.alkas.lt
2014-11-06 11:58:31
201
PERŽIŪROS
3
Rasti nauji grybai Dzūkijos nacionaliniame parke

R.Iršėnaitės nuotr.

R.Iršėnaitės nuotr.
R.Iršėnaitės nuotr.

Dzūkijos nacionaliniame parke tarp Margionių ir Kapiniškų kaimų esančioje šarmingoje žemapelkėje dr. Onutė Grigaitė pastebėjo gausiai derančius baltos spalvos į pumpotaukšlius panašius grybus. Minėtoje pelkėje augo pumpotaukšliams artima pelkinė vilktabokė (Bovista paludosa). Tai gana neišvaizdus 1–3 cm skersmens rutuliškus ar kriaušės formos trumpu kotu vaisiakūnius turintis grybas. Jaunas būna baltas, o bręstant viršutinis vaisiakūnio sluoksnis (egzoperidis) lopais nusitrina ir pasirodo gelsvai ar žalsvai rudas, blizgantis vidinis vaisiakūnio sluoksnis (endoperidis). Šis grybas auga pavieniui ar grupėmis šarmingose žemapelkėse tarp Drepanocladus cossonii, Tomentypnum nitens samanų. Daugelyje Europos šalių retas ir saugomas. Lietuvoje buvo rastas tik vieną kartą, 1975 m. Telšių rajone.

Čepkelių rezervate Musteikos apylinkėse, prie Karaliaus šulinio, brandžiame pušyne rastos dvi Lietuvai naujos grybų rūšys: plonakotis dyglutėlis ir geltonoji plutpintenė.

Plonakotis dyglutėlis (Hydnellum gracilipes) yra smulkus blyškiai rudai rožinės, violetiniai rudos spalvos grybas. Jo net kelios kepurėlės būna suaugusios kartu ir kiekviena jų turi labai ploną, beveik siūlinį kotą, kuris tęsiasi gilyn į paklotę. Šis grybas sudaro mikorizę su pušimi ir auga šalia išvirtusių pušų kamienų, kurie dažniausiai būna pažeisti gaisro. Virtuoliai užaugę samanomis ir viržiais, o grybas auga apatinėje virtuolio dalyje. Tik pakėlus samanų dangą ar patį virtuolį galima aptikti vaisiakūnį. Šių grybų substratas – tai gaisrų pažeistos pušys, ilgai stovėjusios, vėliau išvirtusios ir pradėjusios irti. Vaisiakūniai pasirodo rugpjūčio mėnesį ir išsilaiko iki lapkričio. Šio grybo buveinė – seni pušynai, ne vieną kartą paveikti gaisro, ilgą laiką augę toje pačioje vietoje. Šios rūšies išnykimą gali lemti kirtimai ir kiti miškotvarkos darbai, tokie kaip dirvožemio purenimas, taip pat ir pažeidimai sunkiomis miško paruošos mašinomis. Plonakotis dyglutėlis retas ir saugomas daugelyje Europos šalių.

Toje pat augavietėje, sename pušyne prie Karaliaus šulinio, rasta iki šiol Lietuvoje neaptikta geltonoji plutpintenė (Stereopsis vitellina). Tai vėduoklės formos trumpu kotu, minkštos odos konsistencijos, balkšvai geltonos spalvos grybas augantis prie išvirtusio pušies kamieno, ant dirvožemio ir medienos sandūros apatinėje kamieno dalyje. Išvirtęs kamienas gausiai apaugęs samanomis, todėl specialiai neieškant grybo vaisiakūnį labai sunku pastebėti. Brandžiuose, ilgą laiką toje pat vietoje augančiuose, pušynuose šių grybų radaviečių galima būtų rasti ir daugiau. Gana retas ir daugelyje Europos šalių saugomas grybas.

Čepkelių rezervate, vietovėje vadinamoje Aukštuoju Grandėliu, sauso kerpinio pušyno saloje rastas šiurkštusis dyglutis (Sarcodon scabrosus). Šio grybo vaisiakūnis sudarytas iš kepurėlės, kurios apačioje yra dygliai ir koto. Jaunų vaisiakūnių kepurėlės iškilios, lygiu paviršiumi, pilkai rudos, su rožiniu atspalviu. Senesni vaisiakūniai tamsesnės rudai raudonos spalvos, kepurėlės paviršius suskilinėja į stambius atsiknojusius žvynus, o koto pagrindas melsvai žalsvas. Šiurkštusis dyglutis auga senuose spygliuočių miškuose ir sudaro mikorizę su pušimi. Nors į jį panašus pušyninis dyglutis (Sarcodon squamosus) gausiai auga kerpiniuose pušynuose, šiurkštusis dyglutis Lietuvoje aptiktas pirmą kartą. Šių grybų sistematinis suskirstymas ir ekologiniai poreikiai yra menkai ištirti ir daugelis jų yra labai reti ir nykstantys visoje Europoje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Apie Dzūkijos gamtos turtus – iškalbingu žodžiu ir puikiomis nuotraukomis
  2. Dzūkijoje vyko stovykla grybams pažinti
  3. Čepkeliuose atrasta iki šiol Lietuvoje nežinoma grybų rūšis
  4. Metas grybauti: patarimai, kaip elgtis su miško gėrybėmis
  5. Varėna šiandien tapo Europos grybų sostine (dienotvarkė)

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Aleksandras Stabrauskas says:
    prieš 1 metai

    Apgailestautina, kad nėra visų čia suminėtų grybų nuotraukų

    Atsakyti
    • Pvz., says:
      prieš 1 metai

      šiurkščiojo dyglučio nė Raudonoji knyga nemini…
      Turiu jiems (ir kitiems) priekaištą – kur jie buvo, kai dar gyvi buvo mano močiutė, mama, jos broliai ir sesuo?! – Jie rytais, vos gaidžiams užgiedojus, jau lėkdavo į aplinkinius miškus. Pusryčiams grįždavo jau su grybų krepšiu. Jiems nenueiti į mišką prilygo bausmei už nežinia ką – kasdien ten lėkdavo. Laisvai skyrė grybus, kurie man buvo visiškai tapatūs. O jau kokius gardumynus iš jų gamindavo…

      Atsakyti
    • +++ says:
      prieš 1 metai

      Toks jau mūsų mokslininkų ,,praktikas”.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukas apie S. Tumėnas. Pulkininkas Edmundas Čapas: namai – ir JAV, ir Lietuva
  • Rimgaudas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • Ką gi apie „Reuters“: Pentagonas ragino Baltijos šalis švelninti kalbas apie Rusiją. Ar pasikeitė pati grėsmė?
  • Dainius Razauskas apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • V. Budnikas. Radikalūs profesoriai apnuodijo studentus (I)
  • Nevyriausybininkai dėl Pagalbinio apvaisinimo pataisų kreipėsi į Prezidentą
  • Siūloma degalines įpareigoti nedelsiant pranešti apie keičiamas degalų kainas
  • Siūlymas atkurti pensijas, sumažintas dėl pensinio amžiaus ilginimo, skinasi kelią Seime

Kiti Straipsniai

Filmo „(Ne)pusiausvyros elementai“ kadras – šviesių vingiuotų gijų tinklas tamsiame fone.

Grybai ir gamtos pusiausvyra: „Sengirės kine“ – dokumentinis filmas

2026 11 04
Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas

H. Gudavičius. Džiaugsmingo ilgaamžiškumo receptai

2026 09 07
Raudonviršis

Grybų metas įsibėgėja: ką svarbu žinoti prieš einant į mišką

2026 08 27
Asvejos regioninis parkas | vstt.lrv.lt nuotr.

Nacionalinių parkų 35-mečiui – koncertas Dzūkijos šilų apsuptyje

2026 08 26
Grybai, voveraitės

Vasaros skanėstas: svieste keptos voveraitės su traiškytomis jaunomis bulvėmis ir krapais

2026 08 16
Vidur girių 2026

Šlapdriba neišgąsdino šventės „Vidur girių“ Dzūkijoje dalyvių

2026 04 28
Knygos viršelis. Algirdas Brukas Gintautas Mozgeris, Lietuvos didžiagirės 2024 m.

H. Gudavičius. Kiek Lietuvoje didžiagirių?    

2026 02 11
Kadras iš filmo „Vertikalūs pinigai“

Sengirės kine filmas „Vertikalūs pinigai“. Apie filmą ir jo svarbumą Lietuvoje pasakoja dr. M. Lapelė

2025 10 08
Čepkelių rezervatui – 50 metų

Čepkelių rezervatui – 50 metų

2025 09 26
Grybai

Grybų metas tęsiasi – ką apie juos žinoti ir kaip rasti kelią pasiklydus

2025 09 20

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukas apie S. Tumėnas. Pulkininkas Edmundas Čapas: namai – ir JAV, ir Lietuva
  • Rimgaudas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • Ką gi apie „Reuters“: Pentagonas ragino Baltijos šalis švelninti kalbas apie Rusiją. Ar pasikeitė pati grėsmė?
  • Dainius Razauskas apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
  • Vincas Kalava apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
Kitas straipsnis
Liudvikas Simutis | R. Kaminsko nuotr.

A. Patackas. Partizanas-signataras-žmogus

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai