Penktadienis, 5 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Dirbtinis protas mokyklose: kurios šalys tai panaudoja veiksmingiausiai?

www.alkas.lt
2024-11-12 09:00:00
32
PERŽIŪROS
0
DI įrankiai vis dar vertinami dvejopai, tačiau yra neišvengiami | Unsplash nuotr.

DI įrankiai vis dar vertinami dvejopai, tačiau yra neišvengiami | Unsplash nuotr.

Dirbtiniu protu (DI) paremti sprendimai ugdymo procese švietimo bendruomenę skaldo į kelias stovyklas:

vieni įžvelgia šios technologijos neigiamą poveikį ir keliamą grėsmę, kiti DI įrankius sėkmingai pritaiko pamokų metu ir taip net sumažina mokytojų darbo krūvį.

Užsienio valstybėse DI yra vis plačiau įtraukiamas į ugdymo procesą, o ateityje kai kurios šalys žada jį įdiegti net ir į egzaminų sistemą.

Vokietijos moksleiviams – specialios DI pamokos

Vokietijos mokyklose DI įrankiai sėkmingai taikomi daugelyje sričių.

Pavyzdys

Pamokų metu DI padeda mokytojams analizuoti mokinių mokymosi ypatumus, nustatyti pagrindinius moksleivio taikomus mokymosi modelius ir įpročius. O tuomet pateikti patarimus tiek moksleiviams, tiek jų mokytojams.

Šalies mokytojai DI pasitelkia ir vertinant moksleivių atliktas užduotis – ši technologija padeda per trumpą laiką įvertinti didelį užduočių kiekį, todėl mokytojams nebereikia testų vertinti rankiniu būdu.

Automatinis vertinimas taip pat sumažina žmogiškųjų klaidų tikimybę ir leidžia mokinių pasiekimus vertinti tinkamiau bei nuosekliau.

Šiuo metu Vokietijos vidurinėse mokyklose 15-18 metų moksleiviams yra dėstoma ir DI pritaikymo programa „KI macht Schule“.

2019 m. pradėta įgyvendinti iniciatyva siekiama supažindinti Vokietijos moksleivius su dirbtinio proto (DI) pagrindais ir jo etiniais, socialiniais bei techniniais bruožais.

Programa, kurią rengia daugiau kaip 60 jaunųjų mokslininkų, studentų ir žinovų grupė, siūlo interaktyvius praktinius mokymus.

Jie derinami su mokykliniais dalykais ir padeda suprasti, kokią naudą DI gali teikti pamokų metu.

Danija ruošiasi DI pritaikyti ir egzaminų metu

Danijoje daugėja vidurinių mokyklų, kuriose mokiniams yra leidžiama laisvai naudoti „ChatGPT“ platformą.

Šiuo metu dalis mokyklų taip pat aktyviai diskutuoja, kokie švietimo sistemos projektai padėtų nustatyti aiškias visuotines taisykles, kaip naudoti šį pokalbių robotą ugdymo metu.

Pamokų metu Danijoje DI įrankiai naudojami kaip papildoma priemonė, padedanti atlikti įvairias analitines užduotis.

Pavyzdys

Anglų kalbos pamokose mokiniai trumpą istoriją išanalizuoja patys, o po to naudojasi DI paremtu pokalbių robotu – taip siekiama mokinius supažinti ne tik su šios technologijos galimybėmis, bet ir ribotumu.

Dirbtinis protas | VDU nuotr.
Dirbtinis protas | VDU nuotr.

Šalyje jau yra pradėtas įgyvendinti dviejų metų projektas, kuriuo siekiama skatinti naudoti šią technologiją klasėse.

O Danijos švietimo ministerija sumanė procesus, kuriais siekiama leisti naudoti DI įrankius net egzaminų metu.

Švietimo sistemos atstovų manymu, leidimas naudotis DI įrankiais ir jų įdiegimas į bendrąsias ugdymo programas veiks kaip prevencinė priemonė. JI padės sumažinti sukčiavimų naudojant šiuos įrankius atvejų skaičių.

Lietuvoje DI įrankiai vis dar vertinami dvejopai, tačiau yra neišvengiami

Nors Lietuvos ugdymo procese DI įrankiai vis dar vertinami nevienareikšmiškai, šiemet technologijų bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktas tyrimas* Baltijos šalyse atskleidė, kad tarp Lietuvos paauglių DI ir jo įrankiai – itin paklausūs.

Kone kas antras moksleivis Lietuvoje naudoja DI ir jo įrankius namų darbams atlikti (45 proc.). Tuo tarpu Estijoje mokydamiesi dirbtinį protą pasitelkia kiek mažiau, 39 proc. mokinių, o Latvijoje – net 49 proc. apklaustųjų.

Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad nieko apie DI ir jo įrankius nėra girdėję vos 3 proc. Lietuvos moksleivių.

Suprasdama DI įrankių žinomumo neišvengiamumą, „Samsung“ tvarių sumanymų varžytuvėse „Solve for Tomorrow“ moksleivius subūrė ieškoti sprendimų, kaip šią technologiją geriau pritaikyti mokymosi procese.

Daugiau nei 200 mokinių komandų iš trijų Baltijos šalių iki gruodžio mėnesio kurs originaliausias ir geriausiai pritaikomus sumanymus, kuriomis sieks užtikrinti sklandų DI ir jo įrankių įtraukimą švietime.

Trijų geriausių sumanymų autoriams atiteks 16 tūkst. eurų prizinis fondas.

*Bendrovės „Samsung Electronics Baltics“ užsakymu apklausą 2024 m. rugpjūčio mėnesį internetu atliko „Norstat“.

Tyrimas pristato 14–19 m. amžiaus Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų nuomonę. Apklausoje dalyvavo 930 dalyvių.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Dirbtinis protas žengia į interneto žiniasklaidą
  2. Ar dirbtinis protas užkariaus meno pasaulį?
  3. Kaip dirbtinis protas pakeis švietimą?
  4. Dirbtinis protas. Kaip nuo jo apsisaugoti kūrėjams?
  5. Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  6. Dirbtinis protas – autorius ar tik įrankis?
  7. Žemės ūkio parodoje – dirbtinis protas ir dėmesys aplinkosaugai
  8. Į pagalbą mokiniams – dirbtinis protas
  9. Ar dirbtinis protas ateityje pakeis mokytojus?
  10. Ar dirbtinis protas gali skaityti mintis?
  11. Greitu metu sulauksime mokyklų, kurios siūlys mokytis tik nuotoliniu būdu
  12. Mokyklose dirbti įsipareigojo 100 studentų
  13. Vilniaus mokyklose atsiras lauko klasės
  14. Apklausos rezultatai: patyriminis ugdymas mokyklose netaikomos
  15. Vilniaus mokyklose atsiras daugiau lauko klasių

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Žaliojo vandenilio stotis
Lietuvoje

Klaipėdos uoste atidaryta pirmoji žaliojo vandenilio stotis

2026 06 05
Priedanga
Lietuvoje

Seimo komitetas domėjosi priedangomis švietimo įstaigose

2026 06 05
Brokuotas kelias
Lietuvoje

„Fegda“ brokuotą kelią į Rūdninkų poligoną savo lėšomis perklos iš naujo

2026 06 05
VRM nuotr.
Lietuvoje

Kovai su nusikaltimais valstybės biudžetui siūloma steigti naują instituciją

2026 06 05
Robertas Kaunas
Lietuvoje

Seimas spręs, ar siųsti daugiau karių į Hormuzo sąsiaurį

2026 06 05
Vandens dulksnos
Lietuvoje

Kauno viešosiose erdvėse – vandens dulksnos ir gertuvės

2026 06 05
Naikintuvai
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė siūlymui atlyginti dėl teisėtų karinių veiksmų padarytą žalą

2026 06 05
Palangos vasaros skaitykla
Architektūra

Palangos vasaros skaitykla švenčia 60-metį ir jau laukia lankytojų

2026 06 05
Nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija
Lietuvoje

35 metai kuriant Lietuvai: nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija

2026 06 05
„Kultūros naktis“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje
Istorija

„Kultūros nakties“ metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje atsivers istorijos paslaptys

2026 06 05
Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“
Etninė kultūra

Estijoje prasidėjo 38-oji folkloro šventė „Baltica“: Lietuvai atstovauja ansamblis „Judlė“

2026 06 05
Įsisiurbusi erkė
Gamta ir žmogus

Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo?

2026 06 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Visgi apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Mikabalis apie M. Ceslik, S. Andržejevska. 2026-ųjų „Poezijos pavasario“ paukštė atskrido į Varšuvą
  • +++ apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Kažin apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Klaipėdos uoste atidaryta pirmoji žaliojo vandenilio stotis
  • Baigtas pirmasis sostinės Trakų gatvės atnaujinimo etapas
  • Seimo komitetas domėjosi priedangomis švietimo įstaigose
  • „Fegda“ brokuotą kelią į Rūdninkų poligoną savo lėšomis perklos iš naujo

Kiti Straipsniai

Priedanga

Seimo komitetas domėjosi priedangomis švietimo įstaigose

2026 06 05
Palangos vasaros skaitykla

Palangos vasaros skaitykla švenčia 60-metį ir jau laukia lankytojų

2026 06 05
Nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija

35 metai kuriant Lietuvai: nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija

2026 06 05
„Kultūros naktis“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje

„Kultūros nakties“ metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje atsivers istorijos paslaptys

2026 06 05
Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“

Estijoje prasidėjo 38-oji folkloro šventė „Baltica“: Lietuvai atstovauja ansamblis „Judlė“

2026 06 05
Įsisiurbusi erkė

Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo?

2026 06 05
Pasaulinė bėgimo ir dviračių diena

Minint Pasaulinę bėgimo ir dviračių dieną – netikėtos įžvalgos apie bėgikų ir dviratininkų įpročius

2026 06 04
Vatikano radijo redakcijoje. Pirmas iš kairės – vedėjas kun. V. Kazlaukas

I. Petraitienė. Ilgamečio Vatikano radijo lietuviškų laidų vadovo drama

2026 06 04
Klaipėdos Jono kalnelyje skambės Vakarų Lietuvos dainų šventė

Birželio 7 d. Klaipėdos Jono kalnelyje skambės Vakarų Lietuvos dainų šventė

2026 06 04
2026-ųjų „Poezijos pavasario“ šventė Varšuvoje

M. Ceslik, S. Andržejevska. 2026-ųjų „Poezijos pavasario“ paukštė atskrido į Varšuvą

2026 06 04

Skaitytojų nuomonės:

  • Visgi apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Mikabalis apie M. Ceslik, S. Andržejevska. 2026-ųjų „Poezijos pavasario“ paukštė atskrido į Varšuvą
  • +++ apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Kažin apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Mikabalis apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Juozas Augutis | J. Petronio nuotr

VDU vyko išskirtinis renginys: universitete kiekvienas esame jungtis

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai