Seimas priėmė trečiąją dalį balandžio mėnesį Vyriausybės pateiktų Baudžiamąjį kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisų. Pasak projektus pristačiusios teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, tai yra Baudžiamojo kodekso sankcijų peržiūra.
„Trūksta sistemos. Taip pat pastebėjome, kad, deja, kalbant apie smurtinius nusikaltimus, seksualinius nusikaltimus, apatinės ribos dažnai nėra nustatomos. Atitinkamai, puikiai suprantame, nėra užtikrinamas proporcingumas. Taip pat įvertinamos sankcijos, kai mes kalbame apie tarptautinius, karo nusikaltimus, genocidą – apatinė riba nustatoma neproporcingai žema. Kalbant apie smurtinio pobūdžio nusikaltimus, kai kuriais atvejais kaip sankcijos yra numatomos baudos. Tų baudų pašalinimas yra būtinas tam, kad turėtume proporcingą baudžiamąją atsakomybę“, – sakė teisingumo ministrė.
Didės bausmės
Įvertinus smurtinių ir seksualinių nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei sukeliamas pasekmes asmeniui, šių nusikaltimų kategorijose sistemiškai atsisakyta piniginės baudos bausmės. Taip pat sugriežtintos bausmės už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, smurtinius nusikaltimus, seksualinį asmenų išnaudojimą bei neteisėtą disponavimą neteisėtomis medžiagomis (branduoliniu, cheminiu ar biologiniu ginklu).
Numatoma, kad minimali sankcija už genocido nusikaltimus didėtų nuo penkerių iki dešimties metų. Aukščiausia bausmė liktų ta pati – iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Analogiškai keičiama ir atsakomybė už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis.
„Ką mes matome nustatę aukštesnes apatines ribas, taip pat ir didesnes viršutines ribas laisvės atėmimo bausmės, mes iš tikrųjų galėsime užtikrinti, kad smurtiniai nusikaltimai, seksualinio pobūdžio nusikaltimai ir tarptautiniai nusikaltimai turės proporcingą ir atgrasinantį pobūdį, o taip pat laisvės atėmimo bausmė bus proporcinga“, – pabrėžė E. Dobrowolska.
Kodekse įtvirtinta laisvės atėmimo bausmės minimali riba už vaikų atskyrimą – už tai bus baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
Iš apysunkių nusikaltimų sankcijų pašalinta švelniausia bausmė – viešieji darbai. Apysunkių nusikaltimų sankcijos papildytos kitomis alternatyviomis bausmėmis – bauda ar laisvės apribojimu. Sušvelninta laisvės atėmimo bausmės viršutinė riba už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo ir neatsargų gyvybės atėmimą, dokumentų ir antspaudų klastojimą, netikros el. priemonės gaminimą ar klastojimą ir kt.
Sugriežtinta atsakomybė už neteisėtą disponavimą duomenimis, kurie yra valstybės paslaptis. Už tai bus baudžiama nebe iki trejų, bet iki ketverių metų.
Sugriežtintos bausmės už seksualinį prievartavimą, įskaitant nepilnamečius, mažamečius; numatyta griežčiau bausti už trukdymą teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato, antstolio veiklai, poveikį liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui ar vertėjui, poveikį nukentėjusiam asmeniui, kad šis susitaikytų su kaltininku, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos panaudojant smurtą ar kitokią prievartą, už jas numatytas laivės atėmimas iki septynerių metų (buvo iki ketverių); padidinta atsakomybė už ginklo panaudojimą per riaušes – baudžiant nebe laisvės atėmimu iki šešerių metų, bet nuo vienų iki septynerių metų.
Baudžiamojo kodekso pataisomis sušvelnintos laisvės atėmimo bausmės už kai kurias nusikalstamas veikas:
piktnaudžiavimą oficialiais įgaliojimais (mažinant viršutinę laisvės atėmimo bausmės ribą nuo aštuonerių iki šešerių metų); netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (mažinant viršutinę laisvės atėmimo bausmės ribą nuo šešerių iki ketverių metų).
Sistemiškai peržiūrėta baudžiamoji atsakomybė, kuri vertintina kaip neproporcingai griežta, už dokumentų, anspaudų, spaudų ar atitinkamos įrangos gaminimą ar panaudojimą, švelninant laisvės atėmimo ribas, siekiant bent kiek labiau suderinti šių nusikalstamų veikų sankcijas su baudžiamumu už ženkliai pavojingesniu laikytinu pinigų padirbinėjimu.
Pagrindinis svarstyti šį klausimą – Teisės ir teisėtvarkos komitetas – penkiuose klausymų posėdžiuose kartu su kompetentingomis institucijomis įstatymų projektų paketą patobulino, tam, balsavimo metu, Seimas pritarė.
Tokiems bausmių sugriežtinimams reikia tik pritarti. Įdomu, kaip dabar teisėjų klanas panaudos savo išrastą aukso taisyklę, kad: “Nesvarbu bausmės dydis, bet svarbu jos neišvengiamumas.” Jie daug pagriovė. Prisimenu ir gal 1992–1995 m. laikus, kai Landzbergis dažnai pasakydavo: “Lietuvoje reikia panaikinti mirties bausmę, nes jeigu Lietuva nori įstoti į ES, europiečiai mūsų nesupras, jeigu Lietuvoje egzistuoja mirties bausmė”.Tai beveik žodis žodin jo kalboje. Žinome, kad apie tą laiką mirties bausmė už sunkius nusikaltimus buvo panaikinta. Žinoma ir tai , po to prasidėjo pencininkų galabijimas Lietuvos kaimuose.