Spalio 27 d., sekmadienį, Gruzijoje dvi iš keturių didžiausių opozicinių koalicijų paskelbė, kad atsisako savo vietų parlamente, teigdamos, jog šeštadienį vykę rinkimai buvo „pavogti.“
Gruzijos opozicinė „Koalicija pokyčiams“, surinkusi apie 11 proc. balsų, viešai paskelbė apie atsisakymą pripažinti rinkimų rezultatus bei atsitraukimą nuo savo mandatų parlamente.
„Mes nepripažįstame rinkimų rezultatų ir neisime į parlamentą,“ – sekmadienį sakė koalicijos narė Nana Malaškija. Ji taip pat perskaitė kandidatų pavardes, kurie atsisakys parlamento nario mandato. Koalicijos lyderis Nika Gvaramia pažymėjo, kad „visi likusieji mūsų sąrašo kandidatai padarys tą patį.“
Opozicijos teigimu, rinkimai Gruzijoje buvo Rusijos specialioji operacija, smarkiai priklausiusi nuo technologijų, kurios, pasak jų, nebuvo patikimai audituotos. „Neatsitiktinai nebuvo atliktas patikimas naudojamų elektroninių prietaisų auditas,“ – rašė koalicija socialiniame tinkle „X.“
Šeštadienį pirmą kartą Gruzijos istorijoje parlamento rinkimai buvo vykdomi elektroniniu būdu. Rinkėjai balsavimo biuletenius dėjo į specialias mašinas, kurios automatiškai skaičiavo rezultatus. Tačiau opozicija kelia rimtų klausimų dėl šios technologijos patikimumo ir rinkimų skaidrumo.
Opozicija nesutinka su rinkimų rezultatais
Kita opozicinė frakcija „Vienybė – išgelbėti Gruziją“ taip pat paskelbė, kad nepripažįsta rinkimų rezultatų ir atsisako parlamento mandatų. „Kai pasakėme, kad nepripažįstame rinkimų rezultatų, tai savaime reiškia, kad mes neisime į parlamentą,“ – pareiškė frakcijos lyderė Tina Bokučava.
Suskaičiavus 99 proc. elektroninių balsų, Gruzijos Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė, kad valdančioji „Gruzijos svajonė“ surinko 54,08 proc. balsų, o keturių opozicinių aljansų sąjunga – 37,58 proc.
Pagal preliminarius rezultatus, „Gruzijos svajonė“ parlamente užsitikrino 89 iš 150 vietų, o likusios vietos bus padalintos tarp keturių opozicinių frakcijų. Tačiau dviejų koalicijų sprendimas atsisakyti mandatų gali sukelti rimtų politinių padarinių ir destabilizuoti Gruzijos politinę sceną.
Įtarimai dėl Rusijos įtakos ir grėsmė Europos integracijai
Opozicijos lyderiai teigia, kad Gruzijos valdančioji partija „Gruzijos svajonė“ stiprina ryšius su Maskva, nors karas Ukrainoje tęsiasi, ir pakenkė šalies euroatlantinei integracijai. „Gruzijos svajonės“ lyderis Bidzina Ivanišvilis, įkūręs partiją 2012 metais ir kaltinamas glaudžiais ryšiais su Rusija, iš opozicijos susilaukė griežtos kritikos dėl galimos rinkimų klastojimo.
Tina Bokučava iš „Vienybės“ koalicijos apkaltino rinkimų komisiją „nešvariai vykdžius Ivanišvilio įsakymus“ ir teigė, kad šie rinkimai „pavogė Europos ateitį“ iš Gruzijos žmonių.
Briuselis įspėjo, kad šių rinkimų rezultatai turės įtakos Gruzijos stojimo į Europos Sąjungą perspektyvoms. Po kontraversiško užsienio agentų įstatymo priėmimo, kuris išprovokavo masinius protestus, ES jau buvo sustabdžiusi Gruzijos stojimo derybas. Gruzija atsidūrė tarp dviejų geopolitinių jėgų – euroatlantinės integracijos ir stiprėjančių ryšių su Rusija.
Prezidentės susitikimas su opozicija
Provakarietiška Gruzijos prezidentė Salome Zurabišvili sekmadienį susitiko su opozicijos atstovais aptarti rinkimų rezultatų ir politinės krizės šalyje. Prezidentė pažadėjo oficialų pareiškimą 21 val. vietos laiku (19 val. Lietuvos laiku), kuris gali nulemti tolimesnę rinkimų proceso eigą bei politinių jėgų balansą Gruzijoje.
Šie rinkimai Gruzijoje buvo svarbūs šalies gyventojams, kurie turėjo nuspręsti, ar tęsti Gruzijos integraciją į Europos Sąjungą, ar leisti valdantiesiems stiprinti ryšius su Rusija.
