2024 m. spalio 25 d. 13 val. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras ir Seimo rinkimų stebėtojas dr. Zigmas Vaišvila surengė spaudos konferenciją Seime, pavadintą „Lietuvos Konstitucija ir VRK – nebesuderinamos sąvokos“.
Joje taip pat dalyvavo rinkimų stebėtojai Gediminas Ustinavičius, Jolanta Rozenbergienė (iš Londono) ir kiti stebėtojai bei Lietuvos liaudies partijos atstovas Tauras Jakilaitis. Į spaudos konferenciją buvo kviečiama ir VRK pirmininkė Lina Petronienė, tačiau ji nedalyvavo.
Konferencijoje buvo aptarta padėtis, susijusi su didelio masto pažeidimais Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, įskaitant neidentifikuotų biuletenių panaudojimą, kuris tapo pagrindu skųsti 2024 m. spalio 20 d. VRK patvirtintus rinkimų rezultatus aštuoniose vienmandatėse apygardose.
Nepaisant stebėtojų ir Lietuvos liaudies partijos atstovų pateikto skundo, 2024 m. spalio 24 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė jį nagrinėti, motyvuodamas painia Rinkimų kodekso redakcija, kuri, pasak Z. Vaišvilos, atima iš stebėtojų ir net kandidatų teisę ginčyti rinkimų rezultatus po balsavimo dienos.
Z. Vaišvila pabrėžė, kad VRK veikia neskaidriai, ignoruoja stebėtojų skundus, o teismų sistema nepajėgia užtikrinti rinkimų proceso teisėtumo. Dėl šių priežasčių kyla esminis klausimas: kur yra Lietuvos Konstitucija, garantuojanti piliečių teisę gintis teisme?
Pasak Z. Vaišvilos ypač rimti pažeidimai buvo fiksuoti Pasaulio lietuvių apygardoje Nr. 71, kur rinkimų stebėtojai iš Londono pastebėjo nusikalstamą veiklą, siekiant į II turo biuletenius įtraukti tam tikrus kandidatus dar nesibaigus I turo balsavimui.
Nepaisant stebėtojų pastangų dokumentuoti šiuos pažeidimus, ambasadoje dirbanti ministrė Jolita Būčytė–Šidlauskienė atėmė stebėtojų pažymėjimus, užkirsdama jiems kelią toliau stebėti išankstinį balsavimą.
Konferencijoje buvo išreikštas nepasitenkinimas ir dėl valstybinės žiniasklaidos, kuri, anot Z. Vaišvilos, nesuteikia visuomenei išsamios informacijos apie rinkimų pažeidimus. Signataras teigė, kad stebėtojų surinkti įrodymai dėl didelio masto sukčiavimo rodo, kad būtina surengti naujus neeilinius Seimo rinkimus.
Klausimas, kurį signataras Zigmas Vaišvila iškėlė konferencijos pabaigoje, skambėjo taip: kokia yra Respublikos Prezidento ir Seimo pozicija dėl šių esminių rinkimų pažeidimų?
Nieko nekalbama apie galimus nuolatinius pažeidimus vykstant Seimo rinkimams ( ankstesniems ir dabartiniams) pietryčių Lietuvoje,kur ,,viešpatauja” Tomaševskio partija ? Ar buvo čia stebėtojai dabartiniuose rinkimuose?
Socialdemokratų partijos pirmininkė Blinkevičiūtė ir Demokratų partijos pirmininkas Skvernelis antrame ture Vilniaus rajone parėmė Tomaševskio partijos kandidatą W.Urbaną prieš konservatorių kandidatę Ulbinaitę. Kitos partijos -Žemaitaičio Nemuno aušra ir Karbauskio valstiečių partija taip pat vienijosi su Tomaševskio partija antro turo rinkiminėje kovoje prieš konservatorius. Manau, jiems valdžia daug svarbiau, negu valstybinė lietuvių kalba. Tokia mano nuomonė.
Buvo ir yra. Šalčininkų apygardoje Nr.56 surinkta išsamiausia informacija, kurios pagrindu kreiptasi į teismą. Teismas skundo nepriėmė – galutinius rezulatus gali skųsti tik Respublikos Prezidentas ir Seimas. Tokį apgailėtiną Rinkimų kodeksą pasitvarkė sau dabrtiniai Seimo nariai.
Tai kad dabartiniams valdantiesiems nelabai ir rūpėjo lietuvių kalbos puoselėjimo reikalai.
Aš tai galvoju, kad mažiau lietuviams reikėtų aiškintis per teismus, nes dabar iš to, kas vyksta, galima susidaryti įspūdį, kad Lietuvos reikalus valdo teismai, o ne išrinkamoji valdžia. Teisėjai iš viso neturi kompetencijos, nes jie nėra kažkokie visų galų meistrai.
Sutinku. Iš tikrųjų, teismai yra virtę ir gyvenimo santykių subiurokratinimo, procesų vilkinimo valstybėje priemone, valdininkijos, politikų piktnaudžiamo žmogaus kreipimosi į teismą teisės galimybe. Dabar valstybėje praktinio kliovimosi teismais principo naudojimo, kai teisminiai procesai ištęsti, keliapakopiai, taip pat ir dėl to, kad teisėjai negali būti “visų galų meistrai”, akivaizdžiai yra per daug. Kvalifikuočau, nuodugniau klausimai turėtų būti išnagrinėjami atitinkamose institucijose, įstaigose.
YouTube: LIVE! Мобилизация с 14 лет! Зеленский, Порошенко и новый план. НАТО. Корчинский, Зинченко
ar alkas.lt jau tapo vatnikų puslapiu, kad šitas brūdas čia talpina savo mėšlą
Kuo jis tave taip supykdė ? Kad kritikuoja korumpuotą savo šalies valdžią ?
kodėl šitas putino trubadūras vis dar yra referuojamas alkas.lt???
Ar rinkimų stebėjimas reiškia Putino garbinimą ?
Jeigu atidžiau pažvelgtume, kokiu būdu dirba Konstitucinis Teismas, tai pastebėkime, kad reikalaujama iš jo tokių atsakymų, kurie detaliau net nepaminėti Konstitucijoje. Todėl labai sunku pasakyti, ar toks Teismas išties nesivadovauja pataikavimu išankstinei susidariusiai valdančiųjų nuomonei patvirtinti?
Pats KT yra ne visai teismas. Į teismą gali kreiptis kiekvienas – į KT ne, jis ginčų nenagrinėja, jo išvados neskundžiamos ir t.t. KT nagrinėja klausimus, kai atitinkamoms valstybės institucijoms kyla abejonė dėl to, ar teisės aktas, kurį reikalinga taikyti neprieštarauja Konstitucijai arba kitiems įstatymams. Jo išaiškinimą privalo gerbti ir juo vadovautis valstybės ir savivaldybės institucijos, visi teisės subjektai Lietuvoje. Kad kalbėjus dėl to, ką KT nagrinėjo, nesant Konstitucijoje, tai reikalinga nurodyti konkrečiai, tada būtų galima samprotauti, ar tai nekonstitucinis klausimas ir kita.