Spalio 17–18 d., minint Vilniaus istorinio centro įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 30-ties metų sukaktį, rengtas tarptautinis forumas „Vilnius ir kiti pasaulio paveldo miestai: gyvi ryšiai“.
Lietuvos paveldo bendruomenė kartu su užsienio svečiais iš Lenkijos, Čekijos, Latvijos, Vokietijos ir Ukrainos aptarė svarbias Pasaulio paveldo miestų valdysenos ir paveldo tvarkybos problemas, susijusias su miesto vystymu.
Taip pat ir masiniu turizmu, vaizdine tarša, klimato kaitos iššūkiais ir išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo gerąsias praktikas.
Forume taip pat skirtas dėmesys moksliniams tyrimams, kuriuose pristatyti su Vilniumi siejantys istoriniai ryšiai, kultūriniai mainai ir Rytų bei Vakarų kultūrų įtaka.
Renginio metu dalyvius pasveikino
UNESCO pasaulio paveldo centro direktorius Lazaras Elondas Asomas (Lazare Eloundou Assomo);
Tarptautinio kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo studijų centro (ICCROM) – vienos iš Pasaulio paveldo komiteto patariamųjų organizacijų – generalinė direktorė Aruna Frančeska Marija Guirala (Francesca Maria Gujral);
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė, kuri pabrėžė Vilniaus istorinio centro reikšmę, peržengiančią geografines, kultūrines ribas ir įsipareigojimą bendromis jėgomis prisidėti prie šios išskirtinės vietovės išsaugojimo.
„Vilniaus istorinio centro kultūros įvairovė ir savitumas priklauso nuo to, kaip sugebėsime tausoti tai, ką geriausio esame sukūrę per ilgus šimtmečius.
Prieš trisdešimt metų duotas pažadas pasauliui išsaugoti Vilniaus senamiestį ateities kartoms – svarbi užduotis valstybei ir bendruomenei“ – pabrėžė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė.
Forumą rengė Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra drauge su Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos bei Užsienio ryšių ir turizmo skyriais.
Renginio transliacijos įrašas: čia.
Pranešimų santraukos: čia.
Gražu, kad čia UNESCO yra minima, nes UNESCO buvo surengusI kadaise tarptautinį konkursą gražiausos kalbos pasaulyje išrinkimui. Jame pirma vieta atiteko lietuvių, antra norvegų, o trečia italų kalba kalbančių šalių žmonėms. Vivat, UNESCO!