Taiklesnė parama ir pagalba žmonėms su negalia, atitinkanti asmeninius poreikius, pasiekiama vieno langelio principu, taip pat daugiau socialinių paslaugų tiek žmonėms su negalia, tiek jų artimiesiems – tai dalis pokyčių, kuriuos pavyko negalios politikoje įgyvendinti per pastaruosius kelerius metus. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Justinos Jakštienės teigimu, negalios politika pasikeitė iš esmės – pagaliau matomas kiekvienas žmogus ir jo poreikiai.
„Negalios politiką siekėme pakeisti iš pagrindų, griaudami visas laikmečio suformuotas stigmas. Siekėme, kad būtų atsigręžta į kiekvieną žmogų, rasti tinkamiausi būdai suteikti tokią pagalbą, kokios žmogui reikia. Kitaip tariant, tai sprendimai, kurie keičia žmonių su negalia kasdienybę, galimybes įsidarbinti, dalyvauti visuomenės gyvenime, būti visaverčiais jos nariais“, – sako J. Jakštienė.
SADM duomenimis, 2023 m. pabaigoje Lietuvoje gyveno apie 224,9 tūkst. asmenų su negalia.
Pagrindiniai negalios reformos pokyčiai
„Dalyvumo lygis“ pakeitė „Darbingumo lygį“
Remiantis naujuoju negalios modeliu, kompleksiškai vertinami individualūs žmogaus poreikiai, atsižvelgiant į kliūtis, trukdančias jam visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis įvairiose gyvenimo srityse. Dėl šios priežasties pasirinktas terminas „dalyvumo lygis“.
Pagalba ir paslaugos keliauja paskui žmogų
Iki negalios reformos įgyvendinimo dalis žmonių su negalia negavo jų individualius poreikius atliepiančios kompleksinės pagalbos todėl, kad pagalbos poreikius nustatė skirtingos institucijos ar įstaigos, kurios tarpusavyje nekoordinavo teikiamos pagalbos veiksmų. Nuo 2024 metų negalią ir individualios pagalbos poreikį vertina bei pagalbos ir paslaugų teikimo koordinavimą atlieka Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTA). Tai reiškia, kad ne žmogus, turintis negalią, ar jo artimieji ieško pagalbos, bet pagalba „ateina“ pas žmogų „vieno langelio“ principu.
Asmeninio asistento paslauga
Žmonių su negalia savarankiškumą didina ketvirtus metus teikiama asmeninio asistento pagalba. Ją gali gauti visi žmonės su negalia, kuriems šį poreikį nustato socialiniai darbuotojai, neatsižvelgdami į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį.
Laikino atokvėpio paslauga
Nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų ir suaugusių žmonių su negalia artimieji dėl asmeninių reikalų tam tikrą laikotarpį negalintys skirti laiko savo prižiūrimam artimajam, norėdami pailsėti nuo nuolatinės priežiūros, gali gauti laikino atokvėpio paslaugą. Laikino atokvėpio paslauga gali būti teikiama žmonių namuose, dienos centre ar socialinės globos įstaigoje.
Mobiliųjų komandų pagalba
Nuo 2022 m. žmonės, turintys judėjimo, klausos, regos, komunikacijos ar sensorikos sutrikimų, gali sulaukti mobiliųjų komandų specialistų pagalbos. Jų šiuo metu Lietuvoje veikia 4, paslauga šiemet jau suteikia beveik 400 žmonių.
Tiesiai į namus atvykę specialistai padeda apsirūpinti konkrečiam žmogui reikalingomis techninės pagalbos priemonėmis: parenka tinkamiausią, apmoko, kaip naudotis, nuolat bendradarbiauja ir palaiko ryšį su techninės pagalbos priemonių gavėju. Padidintos dalies techninės pagalbos priemonių įsigijimo kompensacijos, o aprūpinimas techninėmis pagalbos priemonėmis tapo paprastesnis ir greitesnis.
Būsto pritaikymas
Daugiau žmonių, turinčių negalią, būstas ir jo aplinka gali būti pritaikomas pagal jų poreikius. Skatinamas savarankiškas būsto pritaikymas – savivaldybės turi teisę padengti asmens su negalia patirtas išlaidas, įsigijus reikalingų prekių ir įrangos būsto pritaikymui. Būsto pritaikymą gali organizuoti ir savivaldybė, ne tik pats žmogus savarankiškai.
Taip pat gali būti skiriama būsto pritaikymo išlaidų kompensacija, keičiant nepritaikytą būstą į pritaikytą ar iš dalies pritaikytą, pvz., kai parduodamas žmogui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas.
Didesnė parama žmonėms su negalia
Nuo šių metų rugsėjo šalpos senatvės pensijas nuo rugsėjo gali gauti vis dar dirbantys žmonės ir jau pensinio amžiaus sulaukę asmenys. Taip pat atnaujintas ir šalpos negalios pensijų mokėjimas visiems negalią turintiems ir dirbantiems asmenims. Tuo metu, nuo 2025 m. sausio 1 d. visiems gavėjams šalpos negalios pensijų dydžiai bus suskirstyti kas 5 netekto dalyvumo procentus, šalpos pensijos negalią turintiems asmenims bus skiriamos nepriklausomai nuo to, kada ir kokio lygio negalia nustatyta. Šiuo metu žmonės, kuriems nustatytas 45-55 proc. dalyvumo lygis jau sulaukus 24 metų amžiaus, apskritai teisės gauti šalpos pensijos neturi.
Žmonių su negalia globos deinstitucionalizacija
Žmonių su negalia globos deinstitucionalizacijos tikslas – atsisakyti žmogaus teises ir laisves pažeidžiančių didelių globos namų ir suteikti galimybę intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems žmonėms gyventi bendruomenėje, būti jos dalimi, gauti reikalingas paslaugas, tapti savarankiškais.
Tam, kad ženkliai sumažėtų institucinės globos poreikis, 59 šalies savivaldybėse pradėtas diegti atvejo vadybos modelis, kuriuo siekiama savalaikiai identifikuoti bendruomenėje gyvenančių negalią turinčių asmenų poreikius, proaktyviai organizuoti ir teikti skirtingų sektorių teikiamas paslaugas, savivaldos lygmeniu planuoti trūkstamų bendruomeninių ir alternatyvių institucinei globai paslaugų infrastruktūrą. Šios reformos kontekste šalyje sparčiai plėtojami apsaugoti būstai, grupinio gyvenimo namai, socialinės dirbtuvės. Siekiant užtikrinti asmenų su negalia teisinį veiksnumą, visoje šalyje pradedama teikti pagalbos priimant sprendimus paslauga.
