Spalio 20 d. minima Europos kraštovaizdžio diena, kurios proga Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto 4 aukšte atidaryta Tarptautinės kraštovaizdžio architektų sąjungos (IFLA) geriausių Europos kraštovaizdžio architektūros projektų paroda, atvira iki 2024 m. gruodžio mėnesio.
Anot VILNIUS TECH docentės Giedrės Ingridos Laukaitytės-Malžinskienės, kraštovaizdžio architektai geba suprasti kraštovaizdžio pokyčių priežastis, numatyti ilgalaikes ir integralias vietos kraštovaizdžių galimybes bei formuoti „bendraujančias“ ir gyvybingas miestų erdves.
„Kraštovaizdžio kokybė yra svarbi išlikimo sąlyga. Kraštovaizdžio architekto darbo centre yra žmogus, tačiau mes, kraštovaizdžio architektai, ieškome ne santykio su gamta, o sambūvio“, – teigia docentė.
Prieš 24 metus buvo pasirašyta konvencija, kuria remiantis visuotinai pripažinta, kad kraštovaizdis yra kompleksiška vertybė, reikšminga visuomenei kultūros, ekologijos, aplinkos kokybės bei socialinėje srityse.
Lietuvoje 1995 m. buvo įkurta Kraštovaizdžio architektų sąjunga
Kraštovaizdžio, kraštovaizdžio architektūros temos Lietuvoje yra ganėtinai jaunos, o diskusijos laukas itin platus, nors jau ir praeitame amžiuje buvo atliekamos išsamios kraštovaizdžio studijos bei projektai.
Šį rudenį pasirodė XX a. Kraštovaizdžio architektūrai skirtas Docomomo* leidinys, kuriam vieną iš skyrių parengė VILNIUS TECH Architektūros fakulteto docentė G. I. Laukaitytė-Malžinskienė:
„Pagrindinis pokytis – šiandien kraštovaizdžio architektūros tyrimų, planavimo ir projektavimo lauke taikomi būdai tampa esminiais ir atraminiais, siekiant tvarių miestų plėtros tikslų įgyvendinimo, o miesto, kaip kraštovaizdžio suvokimas – stabilios visumos sąlyga“.
Europoje pirmosios kraštovaizdžio architektūros mokyklos atsirado Norvegijoje ir Vokietijoje, o 2000 m. buvo nuspręsta plėtoti buvusį kraštovaizdžio architektūros mokyklų susivienijimą, įkuriant ECLAS (European Council of Landscape Architecture Schools).
Taip pat iškart po Europos kraštovaizdžio konvencijos pasirašymo pradėtas tinklinis projektas „Le:Notre“ tapęs LE:NOTRE institutu, veikiančiu kaip ECLAS dalimi ir siekiančiu vystyti tarpdiscipliniškumą kraštovaizdžio architektūroje.
Būtent šių sumanymų pagrindu VILNIUS TECH ir buvo kuriama Kraštovaizdžio architektūros studijų programa.
VILNIUS TECH šiais metais pasveikino pirmuosius Kraštovaizdžio architektūros bakalaurus ir tik šiais metais startavo Kraštovaizdžio architektūros magistrantūros programa.
„Pirmieji mūsų magistrantai ypatingi. Aš nuolat jiems kartoju, kad jūs turite apsiginti profesinę kvalifikaciją savo darbais, projektais ir ateityje prisidėti prie teisinės bazės kūrimo Lietuvoje“, – dalinasi G. I. Laukaitytė-Malžinskienė.
Iki 2000 m. pasirašytos Europos kraštovaizdžio konvencijos būta į kitus dokumentus integruotų bruožų, svarbių kraštovaizdžiui.
Tačiau daugiasluoksnis, sujungiantis daugybę skirtingų žinovų, siekiančių kokybiškos aplinkos ir gvildenančių ryšį tarp žmogaus ir gamtos požiūris nuosekliai vystomas būtent pastaraisiais dešimtmečiais.
Docomomo leidinį „XX amžiaus kraštovaizdžio architektūra ir infrastruktūra“ („Landscape Architecture and Infrastructure of the Twentieth Century“) galima perskaityti šioje nuorodoje.
____________
*„Docomomo International“ yra ne pelno siekianti organizacija, kurios visas pavadinimas yra: Tarptautinis šiuolaikinio judėjimo pastatų, vietų ir apylinkių dokumentavimo ir konservavimo komitetas.
Tai, kad sąlytis su gamta yra išlikimo sąlyga, paaiškina lietuvių tautos, kaip planetos senbuvės, kilmės istorija knygoje “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023, gruodis) su laiko preambule pirmame puslapyje “Prieš pareinant, reikėjo išeiti”. O išėjome iš LIetuvos ledyno nuo Skandinavijos pusiasalio šalčio spaudžiami. Knygą galima įsigyti adresu “Istorija pareinant į LIetuvą I Patogupirkti.lt)”. Dėkoju.