Įtampos, nerimo, streso lygis šalyje sparčiai krenta – neigiamas emocijas jaučiančių gyventojų dalis nukrito nuo 87 proc. 2022 metais, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki 53 proc. šių metų rudenį. Ženkliai išaugusias neigiamas emocijas jaučia perpus mažiau žmonių – tokių yra 16 proc., kai užpernai šis rodiklis siekė net 33 proc., atskleidė platformos „Visipsichologai.lt“ užsakymu kasmet „Spinter tyrimai“ atliekama reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Net 47 proc. gyventojų nejaučia įtampos, nerimo, streso – tiek emociškai gerai besijaučiančių žmonių nebuvo per visą tyrimo laikotarpį. „Akivaizdu, kad žmonės susigyveno su Rusijos karu su Ukraina, per dvejus metus stresą, nerimą, įtampą kėlę žiaurūs kovos vaizdai tapo įprasta kasdienybe. Tarptautinės psichikos sveikatos dienos proga galime konstatuoti, kad padėtis šalyje gerėja“, – komentavo platformos „Visipsichologai.lt“ žmogiškųjų santykių vadovė Arminta Vagrytė. Pasak jos, šiemet prie neįprastai geros gyventojų nuotaikos galėjo prisidėti ir išskirtinai šilta vasara bei saulėtas rugsėjis.
Daugiau nerimauja moterys ir jaunimas
„Tyrimas atskleidė, kad ženklų įtampos, nerimo, streso padidėjimą dažniau nurodo moterys, jauniausi, aukštesnio išsimokslinimo apklaustieji, didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai. Nejaučiantys padidėjusios įtampos, nerimo ar streso dažniau teigia vyrai, vyriausi respondentai, rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai“, – sakė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
Karą kaip didžiausią įtaką įtampai, nerimui, stresui darantį veiksnį šių metų rudenį nurodė 30 proc. respondentų – beveik perpus mažiau, nei pavasarį (53 proc.) ir praėjusių metų rudenį (39 proc.). Karą bei karo grėsmę kalbėdami apie blogas emocijas dažniau įvardija vyrai, aukštesnio išsimokslinimo respondentai ir kaimo vietovių gyventojai.
Tarp penkių didžiausių veiksnių psichinei sveikatai nurodomas ir šeimyninis gyvenimas (12 proc.), taip pat minimi finansiniai rūpesčiai (8 proc.) bei asmeninis gyvenimas, artimųjų sveikata. Infliacija jau nebekelia įtampos – šią priežastį šį rudenį jau nurodė tik 2 proc., kai pernai tuo pačiu metu net 14 proc. žmonių dėl kainų pasiutpolkės jautė blogas emocijas.
Psichinė sveikata gerėja, taip pat vis daugėja gyventojų, jog tikslinga kreiptis į psichologą pagalbos, kai susiduriama su iššūkiais. 38 proc. respondentų linkę apie savo emocinius iššūkius pasikalbėti su specialistu, palyginti šių metų pavasarį taip manančių buvo 34 proc. Tai, jog tikslinga kreiptis konsultacijos, dažniau mano moterys ir jaunesni respondentai.
„Lietuvoje, kaip daugelyje posovietinių šalių, egzistuoja psichologo stigma, baimė kreiptis į specialistą, gėda prisipažinti, jog sprendi savo emocines problemas. Tačiau kasmet suauga vis daugiau naujos kartos žmonių, kuriems psichologas nuo mokyklos yra įprastas gyvenimo pagalbininkas. Šią tendenciją jaučia ir organizacijos, kurios atliepdamos augantį poreikį dažnai darbuotojams siūlo specialisto konsultacijas, apmokamas darbdavio“, – sakė A.Vagrytė.
