Vis daugiau lietuvių mano, kad eismo kultūra šalies keliuose gerėja, tačiau optimistiški vis dar ne visi – trečdalis įsitikinę, kad kultūringumo stokojame. Saugaus eismo žinovai pastebi, kad eismo kultūrą neretai painiojame su mandagumu. „Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ projektui atlikta gyventojų apklausa parodė, kad dėl eismo kultūros lygio ir jo kitimo lietuviai turi skirtingas nuomones. Nors yra nemažai manančių, kad kelyje kultūringėjame, didelė dalis visuomenės teigiamų pokyčių vis dar nemato.
Vos 11 proc. apklaustųjų teigia visiškai sutinkantys, kad eismo kultūra Lietuvoje gerėja, apie pusė teigia su šiuo teiginiu labiau sutinkantys nei nesutinkantys, vis dėlto trečdalis apklaustųjų sako teigiamų pokyčių nematantys.
Vairuojantieji automobilius šiuo atžvilgių optimistiškesni, nevairuojantys – pesimistiškesni.
„Visų pirma turėtume sutarti, kas yra vairavimo kultūra. Kas vieniems atrodo kultūringa, kitiems gali atrodyti nekultūringa. Vienam gali atrodyti, kas eismas kultūringas, kai jis lekia didžiuliu greičiu ir jį praleidžia. Jei važiuojantis pagal taisykles pažeidėjo neskuba praleisti – tai jau nekultūringa?
Pagrindinis kultūros parodymas yra taisyklių laikymasis ir pažeidimų netoleravimas. Vis dar esame pernelyg tolerantiški ir atlaidūs tiems, kurie taisyklių nesilaiko, į tai žiūrime pro pirštus“, – dėsto buvęs lenktynininkas ir vienas žinomiausių vairavimo instruktorių Lietuvoje Artūras Pakėnas.
Išskyrė nekultūringiausius
Apklausos dalyviai mano, kad prasčiausią kultūrą eisme vis dėlto rodo ne automobilių vairuotojai. Net 71 proc. apklaustųjų teigė, kad nekultūringiausiai kelyje elgiasi elektrinių paspirtukų, riedžių savininkai.
Trečdalis apklaustųjų kaip nekultūringiausius išskyrė ir automobilių vairuotojus, penktadalis – motociklininkus ir motorolerių vairuotojus, kiek mažiau žmonių teigė, kad nekultūringi kelyje būna ir dviratininkai, viešojo transporto vairuotojai.
„Kultūringumo apraiškų daugėja, tačiau dažniausiai kalbama būtent apie jo apraiškas. Faktas, kad daugėja žmonių, kurie kultūros norėtų. Klausimas, ar tai yra mandagumas, ar bendra eismo kultūra. Tai skirtingi dalykai. Galime būti mandagūs ką nors praleisdami gatvėje, tačiau visą kitą laiką pažeidinėti taisykles. Tai nebus aukšta kultūra“, – sako A. Pakėnas.
Jis pastebi, kad vairuotojams nekultūringi dažnai gali atrodyti pėstieji, dviratininkai, o pastariesiems atvirkščiai – automobilių vairuotojai.
„Neseniai mačiau apklausą, kuri parodė, kad labai didelė paspirtukininkų dalis mano, jog kelių eismo taisyklės jiems negalioja, kad jie nėra eismo dalyviai“, – stebisi vairavimo instruktorius.
Vairavimo kultūra apima daug sričių
„Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas pastebi, kad įsisenėjusią prastą eismo kultūrą sudaro labai daug dedamųjų: greičio viršijimas, agresyvus vairavimas, elementarus taisyklių nesilaikymas, kai vairuojant naudojami mobilieji telefonai, nesisegamas saugos diržas ir pan.
„Nekultūringais vairuotojai dažniausiai laikome tuos, kurie vairuoja agresyviai, nardo tarp eismo juostų, kelyje nėra supratingi, tačiau ši sąvoka apima kur kas daugiau. Nekultūringumas kelyje, akivaizdu, susijęs su kultūros stoka visame kasdieniame gyvenime.
Vis dėlto sėdę prie vairo pasijaučiame drąsesni, galbūt mažiau matomi ir išliejame savo pyktį. O juk eismas tai daryti yra viena blogiausių vietų, mat kelyje esame atsakingi ne tik už savo, bet ir kitų žmonių sveikatą ir turtą“, – sako bendrovės vadovas.
Anot jo, bendrovės darbuotojams apie eismo kultūros svarbą nuolat primenama – jie savo įmonės ambasadoriais turi būti ne tik darbe, bet ir kelyje. Darbuotojams reguliariai rengiami praktiniai ir teoriniai vairavimo užsiėmimai.
A. Pakėnas pažymi, kad kultūros kelyje stoką rodo ir didelis eismo įvykių, žuvusiųjų keliuose skaičius.
„Na negalima važiuoti išgėrus, negalima ir viršyti greičio. Dabar kartais atrodo, kad padaryti vieną ar kitą pažeidimą yra normalu. Kai pabandai prieštarauti, išgirsti: „ko čia kabinėjiesi?“. Yra žmonių, kurie keistis nenori. Vis dėlto pokyčiai pamažu vyksta“, – sako A. Pakėnas.
„Spinter Research“ šalies gyventojų tyrimas apie saugų vairavimą buvo atliktas šių metų vasario mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
