Pavasarį prasidėjus kelių ir tiltų tvarkymo ir rekonstravimo bei žvyrkelių asfaltavimo darbams, „Via Lietuva“ kartu su bendrove „Kelių priežiūra“ vykdo ir valstybinės reikšmės kelių juostoje augančių želdinių (medžių ir krūmų) tvarkymo darbus.
Pagal galiojančius teisės aktus ir sudarytą sutartį su „Via Lietuva“, bendrovė „Kelių priežiūra“ yra įpareigota prižiūrėti kelio juostoje augančius želdinius – juos genėti arba, esant būtinybei, šalinti tuos, kurie kelia pavojų saugiam eismui. Taip pat užtikrinama, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje nebūtų sodinami ar savaime neaugtų želdiniai, galintys kelti grėsmę eismo dalyviams.
Pirmiausia – išsaugoti
Tvarkant želdinius pirmiausia siekiama juos išsaugoti, ypač saugotinus – kiek tai leidžia aplinkybės. „Via Lietuva“ akcentuoja, kad prioritetas visuomet teikiamas genėjimui, tačiau tais atvejais, kai želdiniai gali sudaryti prielaidas eismo įvykiui ar sukelti sunkias jo pasekmes, jie yra šalinami siekiant užtikrinti eismo saugumą.
„Mūsų tikslas nėra šalinti želdinius – pirmiausia visada siekiame juos išsaugoti. Tačiau kai medis ar krūmas tampa potencialia kliūtimi, galinčia lemti skaudžias eismo įvykių pasekmes, turime priimti atsakingus sprendimus. Kiekvienas pašalintas pavojingas želdinys gali reikšti išvengtą nelaimę ar net išsaugotą gyvybę“, – pabrėžia „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas.
Atkreipiamas dėmesys, kad želdinių šalinimo darbai pirmiausia atliekami tuose kelių ruožuose, dėl kurių yra gautos kompetentingų institucijų, pavyzdžiui, VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“, atliekančių kelių saugumo patikrinimus, siūlymai. Taip pat prioritetas teikiamas vietoms, kuriose fiksuojamas didžiausias eismo įvykių skaičius, susijęs su medžiais ir krūmais, kur leidžiamas didžiausias važiavimo greitis arba vykdomi infrastruktūros plėtros darbai.
Rūpestis želdiniais
Svarbu pažymėti, kad kiekvienas žemės sklypo savininkas privalo rūpintis savo sklype augančiais želdiniais, ypač tais, kurie patenka į valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonas. Tokie želdiniai turi būti reguliariai prižiūrimi, kad nekeltų pavojaus eismo saugumui ir nedarytų žalos aplinkinei infrastruktūrai.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai dėl gretimų sklypų želdinių nepriežiūros apgadinamos apsauginės tvoros nuo laukinių gyvūnų ar kiti kelio elementai. Tokiais atvejais žalos atlyginimo pareiga tenka želdinių neprižiūrėjusiems sklypų savininkams.
Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus želdiniai nepriskiriami saugotiniems, kai jie yra nudžiūvę, išversti ar pažeisti stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu, taip pat invazinių rūšių augalai. Saugotiniems nepriskiriami ir želdiniai, augantys ant pastatų ar inžinerinių statinių.
Primename, kad kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, todėl eismo dalyvių saugumas yra svarbiausias prioritetas. Saugotini želdiniai gali būti kertami ar intensyviai genimi tik gavus savivaldybės leidimą.
Eismo įvykių statistika rodo aiškią problemos svarbą. Remiantis VšĮ „Transporto kompetencijų agentūros“ duomenimis, 2021–2024 m. duomenimis, didžiausia žūties rizika išlieka nuvažiavus nuo kelio ir atsitrenkus į medį. 2024 m. Lietuvoje užfiksuoti 65 tokio pobūdžio eismo įvykiai, o 100-ui jų teko 20 žuvusiųjų. 2021–2023 m. laikotarpiu kasmet vidutiniškai įvykdavo apie 60 tokių eismo įvykių, o žuvusiųjų rodiklis siekė 20,6 šimtui įvykių.
Nors sužeistųjų skaičius mažėja (nuo 126,7 iki 103,1 atvejo 100-ui eismo įvykių), medžiai šalikelėse išlieka viena pavojingiausių kliūčių. Būtent dėl šios priežasties sisteminga želdinių priežiūra yra būtina siekiant mažinti eismo įvykių skaičių ir jų pasekmių sunkumą.
Parengta pagal „Via Lietuva“ pranešimą
