Miestas dažną traukia savo siūloma įvairove. Vilnius – ne išimtis. Sparčiai augančioje sostinėje kiekvienas miesto rajonas turi savitą ritmą, jam būdingą gyvenimo būdą, praneša savivaldybė.
Taigi, ieškant būsto, svarbu savęs paklausti, koks Vilnius labiausiai tinka jums – istorinio centro priemiestis, šiuolaikinis gyvenamasis rajonas, o gal toliau nuo miesto centro esanti gyvenvietė?
Įsivertinti kasdienius poreikius
„Nuo vietos, kurioje pasirenkama gyventi, priklauso ir kasdieninio gyvenimo kokybė“, – nekilnojamojo turto renginyje kalbėjo Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad renkantis būstą gyventojai turėtų įsivertinti, kokie yra jų kasdieniai poreikiai. „Gyvenantys senamiestyje turėtų mėgautis gyvomis ir šurmuliuojančiomis gatvėmis, teikti prioritetą kelionėms ne automobiliu, bet pėsčiomis, dviračiu ir viešuoju transportu, nes daugelį reikalingų vietų pasieksite greitai ir be automobilio. Tiems, kurie keliasi gyventi į priemiesčius, reikėtų įsivertinti visai kitus aspektus – čia gyvenimas ramesnis, tačiau atkreipkite dėmesį, ką rasite už savo sklypo ribos. Gyvenant ne prioritetinėse miesto plėtros teritorijose reikėtų apgalvoti, ar neišvargins kasdienės kelionės į darbą, darželius, mokyklas, būrelius“, – gyvenamojo būsto pasirinkimo pavyzdžius pateikė L. Kairienė.
Vilniaus viešos infrastruktūros projektus plėtojančios savivaldybės įmonės UAB Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė pabrėžia, kad gyvenamoji aplinka – tai daugiau nei tik namai. „Renkantis būstą svarbu įvertinti, kokios ilgalaikės investicijos vyksta netoliese – ar šalia tvarkomi parkai, skverai, atnaujinamos ugdymo įstaigos. Tai ne tik daro mūsų kasdienybę patogesnę ir prasmingesnę, bet ir prisideda prie būsto vertės augimo”, – sako L. Joffė.
O kas planuojama ateityje?
Anot vyriausiosios miesto architektės, perkant gyvenamąjį būstą svarbu įvertinti, kokius didesnius strateginius planus jus dominančiai teritorijai rengia savivaldybė. Šiuo metu tokios ilgalaikės ir reikšmingos transformacijos yra planuojamos Vilkpėdėje, Geležinkelio stoties prieigose, Grįžračio teritorijoje tarp Naujamiesčio ir Naujininkų – šias teritorijas siekiama paversti gyvybingomis miesto dalimis.
Transformacija koduojama ir dar vienoje buvusioje pramoninėje zonoje – Šiaurės miestelyje Verkių seniūnijoje. Čia į miesto ritmą sugrįš 9 ha teritorija – planuojama, jog iš čia išsikels Verkių autobusų parkas.
Šiuolaikinių rajonų – Šeškinės, Fabijoniškių, Pašilaičių ir Justiniškių – gyvenimą keis šiuos rajonus sujungsianti Šiaurinė gatvė.
Pietine miesto dalimi turėtų susidomėti naujų ir netaršių technologijų pramonė bei tie, kuriuos domina atokiau nuo miesto centro plėtojami gyvenamieji miesto satelitai.
Kartu, vertinant miesto teritorijas reikėtų atkreipti dėmesį į jau šiandien sparčiai augančias miesto vietas. Pagal informacinių statybos vartų duomenis, 2023 m. statybų daugiausiai pradėta centrinėje miesto dalyje – Naujamiesčio, Senamiesčio ir pakraščiuose, tokiose kaip Burbiškės. O mažiausiai statybų pradėta Šeškinėje, Lazdynuose, Fabijoniškėse, Justiniškėse.
Apžvelgus miesto strateginius projektus ir statybų žemėlapį, reikėtų atkreipti dėmesį į skirtingus gyvenamuosius rajonus ir jų tipus.
Istorinis miesto centras
Tai gyvybingumu pasižyminti miesto dalis, atspindinti vieną iš sostinės siekiamybių – penkiolikos minučių miestą. Tai reiškia, kad šio rajono gyventojai pėsčiomis, dviračiais ar viešuoju transportu per penkiolika minučių gali pasiekti reikalingas kasdienes paslaugas – mokyklas, darbovietes, parkus, sveikatos įstaigas ir pramogų ar poilsio vietas.
Stengiamasi, kad istorinio centro gatvių tinklas būtų draugiškas pėstiesiems ir dviratininkams, o šios teritorijos valdymo plane numatomas tolimesnis tokios infrastruktūros tobulinimas rekonstruojant pėsčiųjų arterijas. Senamiesčio gatvėse verda miesto kultūrinis gyvenimas, gausu renginių.
Istoriniai priemiesčiai
Kita savita Vilniaus gyvenamoji teritorija – istoriniai priemiesčiai. Augančiame Vilniuje dar XVI amžiuje pradėjusios kurtis gyvenvietės, tokios kaip Šnipiškės, Žvėrynas ar Rasos, dabar pasižymi mažaaukšte statyba. Šie, šalia miesto centro įsikūrę rajonai, pasižymi išskirtiniu charakteriu, lėtesnio gyvenimo pojūčiu, arti pats miesto centras.
Šiuolaikiniai rajonai
Dažnam vilniečiui gerai pažįstami naujieji rajonai, pavyzdžiui, Lazdynai, Viršuliškės, Fabijoniškės ar Pilaitė – 1950-1990 m. statyti daugiabučių rajonai. Iš pirmo žvilgsnio panašūs, tačiau savo užstatymo struktūra, daugiaaukščių tipu, architektūrinėmis detalėmis skirtingi mikrorajonai turi savitas tapatybes. Vilniaus miesto savivaldybė siekia, kad šie rajonai būtų patrauklūs ir patogūs gyventi. Šiuo metu visuomenė kviečiama teikti pasiūlymus daugiabučių atnaujinimo architektūros gairėms.
Kitas svarbus modernistinių rajonų regeneracijos tikslas – kiemų atnaujinimas ir jaukių gyventojų susibūrimo vietų sukūrimas. Šiemet atsinaujinusi daugiabučių kiemų tvarkymui skirta „Kaimynijų programa“ jau kviečia kaimynijas balsuoti dėl dalyvavimo programoje ir surinkus pakankamai balsų teikti paraišką kiemo atnaujinimui. Programą administruoja VšĮ „Atnaujinkime miestą“.
Postindustrinės vietovės
Didėjant miesto gyventojų skaičiui, buvusios industrinės pramonės vietovės, tokios kaip naujai atgimęs Paupys, įgauna ypatingą svarbą. Atkuriant šias teritorijas ir, kiek įmanoma, išlaikant bei naujam gyvenimui pritaikant esamus industrinius pastatus ar elementus, užtikrinama tvari miesto plėtra. Į sostinės gyvenimą šiuo metu yra planuojama grąžinti tarp Naujamiesčio ir Naujininkų esančią Grįžračio teritoriją, Vilkpėdės buvusią pramoninę zoną, Verkių autobusų parką ir kitas.
Miestai palydovai
Mažo miestelio gyvenimo ritmą sostinėje galima rasti vadinamuosiuose miesto palydovuose. Tai atokiau nuo miesto centro įsikūrusios teritorijos, pavyzdžiui, Naujoji Vilnia ar Grigiškės, galinčios pasiūlyti funkcinę įvairovę, daugiau žalumos. Vilniaus miesto savivaldybė siekia, kad šias teritorijas būtų patogu pasiekti viešuoju transportu ir dviračiais, o kur įmanoma, bendradarbiaujant su Lietuvos geležinkeliais ir traukiniais. Pavyzdžiui traukinys Naujoji Vilnia – Vilniaus geležinkelio stotis per dieną kursuoja 14 kartų, o kelionė trunka 10 minučių.
Miesto paribiai
Daugiausiai asmeninės gyvenamosios erdvės bei privatumo Vilniuje gali pasiūlyti sparčiausiai besiplečiančios Vilniaus teritorijos – miesto paribiai. Vis dėl to, tokia miesto plėtra į pakraščius laikoma negatyviu reiškiniu. Dar vadinama miestų drieka pasižymi nepakankamu teritorijų tankumu, dažnai – chaotiška plėtra. Kadangi nuosavų namų teritorijoms būdingas mažas tankumas, jose miestams sunkiau kurti kokybišką socialinę ir judumo infrastruktūrą.
Miesto projektai kuriantys vertę būstui
Vilniaus vystymo kompanija plėtoja viešosios infrastruktūros projektus: švietimo įstaigas, sporto kompleksus, viešąsias erdves, kultūros centrus ir kita. Mokyklos, darželiai, viešosios erdvės ar baseinai gyvenamajame rajone reikšmingai prisideda prie būsto vertės ir gyvenimo kokybės. Miestas siekia, kad kiekvienoje seniūnijoje gyventojai galėtų rasti svarbiausias paslaugas netoli jų gyvenamosios vietos. Daugiausiai projektų šiuo metu įgyvendinama ir planuojama Žirmūnuose, Naujamiestyje, Justiniškėse ir Pašilaičiuose.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tokias detales, kaip šalia jūsų būsto esančius parkus, pasivaikščiojimo erdves, skverus, atnaujinamas ar naujai statomas ugdymo įstaigas. Jų aikštynais, baseinais numatoma galimybė naudotis ir vietos bendruomenei.
Vilniaus vystymo kompanija šiuo metu įgyvendina apie 100 įvairių Vilniaus viešos infrastruktūros projektų.
