Nuo šiol, bankrutavus įmonei, darbo netekę darbuotojai gaus ilgalaikio darbo išmoką, į kurią šiuo metu teisės neturi. Taip pat stiprinama darbuotojų apsauga nuo smurto ar priekabiavimo darbe, lengvinama kreipimosi, esant darbo ginčams tarp darbuotojo ir darbdavio, tvarka. Kartu numatytos ir naujovės dėl viršvalandžių. Šiems ir kitiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtiems pakeitimams šiandien pritarta Seime, kai kurie jų įsigalios jau lapkritį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko teigimu, svarbu tai, kad dėl šių pakeitimų susitarė visi socialiniai partneriai.
„Šie pakeitimai yra darbdavių ir darbuotojų atstovų susitarimo rezultatas. Dėkoju visiems už pasiektą rezultatą, nes geresnės darbo sąlygos didina darbdavių konkurencingumą dėl darbuotojų. Džiugina, kad visą kadenciją Lietuvos piliečių į Lietuvą grįžta daugiau nei išvyksta svetur“, – sako V. Šilinskas.
Be anksčiau paminėtų, darbuotojams svarbių pakeitimų į mūsų šalies įstatymus perkeltos ir Direktyvos dėl deramo minimaliojo atlyginimo nustatymo nuostatos. Jos turės užtikrinti tinkamas gyvenimo ir darbo sąlygas.
Daugiau apsaugos darbuotojams bankroto atveju
Įmonės bankroto atveju darbo netekę darbuotojai gaus ilgalaikio darbo išmoką, kaip yra darbdavio likvidavimo atveju. Šiuo metu tokia išmoka be darbo, bankrutavus įmonei, likusiems darbuotojams nepriklauso. Ilgalaikio darbo išmoka bus mokama atsižvelgus į nepertraukiamą to darbuotojo darbo stažą toje darbovietėje: dirbusiems nuo 5 m. iki 10 m. priklausys 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, 10-20 m. stažą turintiems – 2-iejų, o 20 ir daugiau metų stažą – 3-ijų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.
Taip pat, įsigaliojus pakeitimams, darbdavys viršvalandinius darbus galės nurodyti dirbti tik su rašytiniu darbuotojo sutikimu. Tai leis palengvinti viršvalandinio darbo kontrolę, žymėjimą ir tuo pačiu garantuos jų apmokėjimą.
Be to, išplečiama nuostata, kad darbuotojams privaloma sudaryti galimybę prieš šventes dirbti valanda trumpiau. Tokių galimybių nesant dėl darbo specifikos ar kitų priežasčių – už tą valandą darbdavys mokės kaip už viršvalandinį darbą.
Daugiau apsaugos darbuotojams nuo priekabiavimo ir smurto darbe
Įsigaliojus pakeitimams, darbdaviams bus užkirstas kelias „išsisukti“ nuo atsakomybės darbe taikius smurtą, priekabiavus. Teismų praktika rodo, kad darbdaviai vadovai, taikę smurtą, priekabiavimą, išvengdavo atsakomybės, nes teismui pakakdavo, kad darbdaviai taiko tam tikras prevencijos priemones. Dabar tokios galimybės nebebus, kiekvienas vadovas, darbdavys atsakys už savo veiksmus.
Kartu keičiamos nuostatos dėl laikinojo įdarbinimo įmonių, siekiant apsaugoti jose dirbančius žmones, didinti šių įmonių veiklos skaidrumą. Reglamentuota, kad Valstybė darbo inspekcija (VDI), nustačiusi pažeidimus, galės laikinai išbraukti tokią įmonę iš šias paslaugas teikiančių sąrašo. Laikinojo įdarbinimo įmonė galės būti atgal įrašyta ne anksčiau kaip po 6 mėn., užkertant kelią šiuo metu taikomai praktikai, kai netgi iškart po pažeidimo užfiksavimo, įmonės pateikia prašymus dėl įtraukimo atgal. Skaičiuojama, jog dabar veikia apie 350 laikinojo įdarbinimo įmonių.
Paprasčiau kreiptis dėl darbo ginčo sprendimo
Nauja ir tai, kad darbuotojai, esant nesutarimų, ginčų dėl darbo santykių, nuo šiol su skundu galės kreiptis į bet kurią Darbo ginčų komisiją, o ne tik į tą, į kurią priklauso pagal gyvenamąją vietą, kaip yra šiuo metu. Tikslia nagrinėjimo ginčo vieta pasirūpins VDI. Kreiptis bus galima ne tik raštu ar elektroniniu paštu, pasirašius elektroniniu parašu, bet ir suformulavus prašymą tokiu būdu, kuris leidžia prašymą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo autentiškumą.
SADM primena, kad Lietuvoje veikia 25 darbo ginčų komisijos: 8 – Vilniuje, 5 – Kaune, 4 – Klaipėdoje, 2 – Šiauliuose, 2 – Panevėžyje, 2 – Alytuje ir 2 Telšiuose.
Minimalioji alga augo bene sparčiausiai ES
Direktyva dėl deramo minimaliojo atlyginimo nustatymo reglamentuota, kad, nustatydamos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydį, valstybės narės privalo kartu su socialiniais partneriais pasirinkti adekvatumo indikatorių (orientacinę reikšmę) ir atsižvelgti į perkamąją galią, bruto darbo užmokestį, darbo užmokesčio augimo tempą, taip pat ilgalaikį darbo našumą ir pan. Iki šiol šie kriterijai Darbo kodekse nebuvo aiškiai įvardinti.
Lietuvoje jau veikia kartu su socialiniais partneriais sukurta ir gerai funkcionuojanti minimalaus darbo užmokesčio nustatymo procedūra. Lietuva, nustatydama MMA dydį, iki šiol taikė 3 iš 4 kriterijų. Nustatoma, kad nustatant minimalųjį atlygį, reikės atsižvelgti ir į žmonių perkamąją galią, t. y. pragyvenimo išlaidas.
SADM primena, jog Vyriausybė patvirtino, kad nuo 2025 m. MMA didės 114 eurų arba 12 proc. ir sieks 1038 eurus.
