Vyriausybei nusprendus antrajame 2024 m. valstybės biudžeto projekte tik minimaliai padidinti finansavimą Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP), socialdemokratai tokį valdančiųjų sprendimą vadina „trumpalaikių problemų sprendimu“, kuris iš esmės neleis sustabdyti blogėjančių kelių ir tiltų būklę.
Socialdemokratas Eugenijus Sabutis pastebi, kad patobulinate kitų metų valstybės biudžete papildomai keliams skirti 157 mln. eurų kiek pagerins vaizdą šalyje, tačiau šios naujai atrastos lėšos, jo teigimu, bus nukreiptos tik į didžiuosius projektus – magistralės „Via Baltica“ rekonstrukciją bei kelio Vilnius–Utena tiesimą.
„Tai nuteikia pozityviai. Padėtis ten tikrai pagerės, bet žiūrint plačiau – daugelis kelių, tiltų ar viadukų dėl nemintančio finansavimo savo remonto taip ir nesulauks. Gyventojai tikrai matys tvarkomus atskirus valstybinių kelių ir magistralių ruožus, tačiau kiti keliai, tarkim, rajoniniai, tikrai nebus taip intensyviai remontuojami – jie ir toliau po truputėlį byrės“, – sako E. Sabutis.
Parlamentaras pabrėžia, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimas praktiškai nepakito, atmetus 40 mln. eurų Vilniaus–Utenos keliui, programos sąmata ir toliau išliks tokia pati su 543 mln. eurų, todėl privaloma ieškoti papildomų finansų, nes situacija kiekvienais metais prastėja.
Socialdemokratas registravo valstybės biudžeto pataisas ir pasiūlė numatyti, kad 80 procentų surenkamų pajamų iš degalų akcizo būtų skiriami apleistam Lietuvos kelių tinklui tvarkyti. Jis taip pat siūlo visas surenkamas automobilių taršos mokesčio lėšas nukreipti į kelių būklės gerinimą.
Pasiūlymus į Vyriausybės atneštą antrąjį valstybės biudžeto projektą registravęs Seimo narys E. Sabutis pabrėžia, kad toks pakeitimas leis pagaliau išjudinti į stagnaciją pakliuvusį KPPP finansavimą, nes premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamo ministrų kabineto numatytos lėšos nebeužtikrina net esančio kelių tinklo išsaugojimo.
„Sunku vertinti tokius valdančiųjų sprendimus, bet jie valstybę dešimtmečiais bloškia atgal į praeitį. Skiriamas KPPP finansavimas yra mažesnis nei jis buvo prieš 15 metų, o juk kalbame apie strateginę reikšmę turintį kelių sektorių, kuris nebeatitinka nei elementariausių eismo saugumo reikalavimų, nei pačios visuomenės lūkesčių turėti patogius, kokybiškus ir saugius kelius“, – sako socialdemokratas.
E. Sabučio įsitikinimu, valstybė šiuo metu yra savotiškoje sankryžoje, kur vieni keliai veda į dar gilesnes duobes ir byrančius kelkraščius, o kitoje pusėje esantys keliai užtikrina saugų, prieinamą, sklandų judėjimą gyventojams, o transporto ir logistikos sektoriams – ekonominį stabilumą. „Akivaizdu, kad jeigu finansavimas nedidės – turėsime pirmąjį variantą. Valdančiųjų norėtųsi pasiteirauti: kurį kelią rinksimės?“ – klausia E. Sabutis.
Seimo nario nuomone, kelių sektorius nuosekliai skurdinamas trečius metus iš eilės, to rezultatus mato kiekvienas žmogus, kuriam tenka judėti tais keliais. Jis pastebi, kad kelių susidėvėjimui didžiausią įtaką daro ydingas finansavimo modelis, kai kiekvienais metais mažinama surenkamo degalų akcizo dalis, skiriama keliams.
Degalų akcizas, anot parlamentaro, yra tikslinis kelių mokestis, kurį sumoka kiekvienas vairuotojas, todėl jis turi grįžti į kelių tvarkymą, o ne paskęsti bendrame biudžete. E. Sabučio teigimu, akcizų surenkamumas viršija visas prognozes: planuojama, kad į valstybės biudžetą vien šiais metais papildomai įkris virš 100 mln. eurų. Seimo narys primena, kad patys valdantieji nuo kitų metų padidino dyzelinio kuro akcizą, reiškiantį dar didesnes pajamas iš akcizo. „Kodėl šios papildomos lėšos negali būti skiriamos keliams atkurti?“ – svarsto E. Sabutis.
