Lietuvos nacionalinis muziejus ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas su partneriu 15min.lt tęsia atvirų žinių sumanymą – paskaitas „Istorijos miestui ir pasauliui“.
Spalio 3 dieną prasidedančiame naujoje veikloje pranešėjai pasakos apie žmogaus santykį su aplinka ir pristatys intriguojančius eksponatus.
Jau penktiems metams grįžta atviros paskaitos „Istorijos miestui ir pasauliui“.
Šios paskaitos yra tęstinis Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto projektas, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į daug kam negirdėtas, istorijos paraštėse nugulusias temas ir eksponatus.
Naujoje veikloje klausytojai galės išgirsti, kaip aplinka ir žmogus sąveikavo įvairiais laikotarpiais ir pjūviais – gyvenimo būdo, socialinio pasiskirstymo, gynybos, ūkininkystės, kūrybos, sveikatingumo.
Pranešėjai papasakos apie LDK didikų mėgtas prabangias sveikatos procedūras Italijos kurortuose, ką kapų radiniai pasakoja apie XIII–XIV a. Kernavę ir jos gyventojus, ar priešistorės bendruomenės tikrai statė trobesius ir gyveno virš vandens.
Klausytojai sužinos, kokios buvo seniausios Baltijos regione plėtotos gynybinės sistemos, kaip tarpukariu tarp Lietuvos ir Lenkijos nustatyta demarkacijos linija perskyrė iš esmės vientisą kultūrinę, socialinę, ekonominę erdvę, kaip po Antrojo pasaulinio karo buvo toliau kovojama su Lietuvos laukuose likusiais „tyliaisiais kareiviais“ – prieštankinėmis minomis ir kitokiais nesprogusiais šaudmenimis.
Klausytojus turėtų nustebinti pasakojimas apie išskirtinį daugiakalbį, daugiakultūrį vaizduotės miestą Smalininkus, apie Valakų reformos paveldą šių dienų kraštovaizdyje ir kitos ne mažiau susidomėjimo keliančios temos.
Nuo 2024 metų spalio iki 2025 metų balandžio paskaitose „Istorijos miestui ir pasauliui“ klausytojų lauks trylika intriguojančių istorinių pasakojimų ir eksponatų.
Pranešimus skaitys Vilniaus universiteto, Klaipėdos universiteto, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos žinovai.
Kiekvienos paskaitos metu Lietuvos nacionalinio muziejaus žinovai pristatys su paskaitos tema susijusius eksponatus iš muziejaus rinkinių. Renginius ves istorikas, autorius dr. Norbertas Černiauskas.
„Istorijos miestui ir pasauliui“ paskaitos prieinamos visiems, siekiant suteikti visuomenei daugiau istorijos žinių. Dauguma jų vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus renginių salėje (įėjimas per Senąjį arsenalą, Arsenalo g. 3, Vilnius).
Dalyvaudami gyvai klausytojai turės progą iš arti apžiūrėti pristatomus eksponatus ir užduoti dominančius klausimus. Vėliau paskaitų įrašus bus galima stebėti portale 15min.lt arba Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale.
Spalio 3 d. 18 val. vyks pirmoji 2024–2025 metų paskaita „Ir bulvės vėl žydės“: kolorado vabalo metamorfozė, kovos struktūros ir praktikos sovietinėje Lietuvoje“, kurią pristatys Agnė Kereišiūtė.
Žinias apie artėjančias paskaitas sekite Lietuvos nacionalinio muziejaus svetainėje lnm.lt.
2024–2025 metų paskaitų tvarkaraštis
2024 m. spalio 3 d. 18 val. Agnės Kereišiūtės paskaita „Ir bulvės vėl žydės“: kolorado vabalo metamorfozė, kovos struktūros ir praktikos sovietinėje Lietuvoje“
2024 m. spalio 17 d. 18 val. Rugilės Rožienės paskaita „Dailininkė Lida Meškaitytė ir Klaipėdos krašto kraštovaizdžio likimai“
2024 m. spalio 31 d. 18 val. dr. Elenos Pranckėnaitės paskaita „Ežerų gyvenvietės Lietuvoje ir ne tik: kitoks gyvenimas priešistorėje“
2024 m. lapkričio 14 d. 18 val. dr. Leono Nekrašo paskaita „Gyvenimas padalintame kraštovaizdyje: aplinka, iššūkiai ir nuotykiai ties demarkacine linija tarpukariu“
2024 m. lapkričio 28 d. 18 val. doc. dr. Gintauto Vėliaus paskaita „Viduramžių Kernavė: mirusiųjų pasauliai“
2024 m. gruodžio 12 d. 18 val. dr. Neringos Dambrauskaitės-Martinkėnės paskaita „Bajoras ir jo dvaras XVI a.–XVII a. pirmoje pusėje“
2025 m. sausio 30 d. 18 val. Pauliaus Japerto paskaita „Sovietinė militarizacija ir Lietuvos kraštovaizdis“
2025 m. vasario 13 d. 18 val. dr. Lauros Prascevičiūtės paskaita „Valakų reformos paveldas: kaimo kraštovaizdis“
2025 m. vasario 27 d. 18 val. doc. dr. Nerijaus Šepečio paskaita „Slenkanti ir slugdanti užmarštis: lietuviškieji (post)sovietiniai Smalininkai“
2025 m. kovo 13 d. 18 val. dr. Eleonoros Terleckienės paskaita „Gydanti aplinka XVI–XVII a.: medicininis turizmas, pramogos ir nosį riečiantys kvapai“
2025 m. kovo 27 d. 18 val. dr. Vytenio Podėno paskaita „Piliakalnių pradžia: gynybai tinkamos aplinkos kūrimas prieš 3000 metų“
2025 m. balandžio 10 d. 18 val. Nojaus Kiznio paskaita „Svajonė ir statusas: individualus namas kaip žmogaus susikurtas mikropasaulis XX a. 9–10 deš. Lietuvoje“
2025 m. balandžio 24 d. 18 val. doc. dr. Loretos Skurvydaitės paskaita „Žmogus ir aplinka heraldikoje“
Čia ne istorija, o panašu, kad išvardintos rengiamų disertacijų temos. Pagrindiniai Lietuvos kaip istorijos subjeto įvykiai taip ir lieka miglose, iš “ūkų kylanti Lietuva” (Rovelas) per 30 laisvės metų taip ir nepakylėta. O lėšos Lietuvos istorijai tyrinėti, matyt, išleidžiamos.
Paskaitinę istoriją kiekvienam Lietuvos miestui ar, netgi, miesteliui, galima papasakoti remiantis dokumentine knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto Leidykla/2023, gruodis). Ten – 96 p. ofsetas ir 187 p. pridėtas prie knygos e-formatas su USB raktu). Paskaitoje privalėtų būti ekranas, kad pasakojimą galima būtų iliustruoti žemėlapiais, atmintinais lietuvių tautos istorijai statiniais, herojais, žemėlapiais ir pan. Paskaitos laikas, priklausomai nuo Kauno, pavyzdžiui, Palangos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragnų, Nidos, Vilniaus, Ignalinos ar Panevėžio ir t. t., užtruktų 1 ar 2 akademines valandas. Ir – jokių rengiamų disertacijų tam nereikėtų, kadangi paskaitinę istoriją, taikytiną kiekvienam miestui ar, netgi, miesteliui galėtų papasakoti artimiausios gimnazijos istorijos mokytoja. Minėtą knygą mokytojai gali įsigyti internetu “Istorija pareinant į Lietuvą I Patogupirkti.lt”. Knygos kainą, kartu su pristatymu į namus (artimiausias paštomatas) dviejų parų bėgyje, sudaro 24,99 Eu. Sėkmės, mielos istorijos mokytojos, dirbant tokį paskaitinį darbą visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose!