Rugsėjo 27 d. VU Botanikos sode (Kairėnuose) bus atidaryta išskirtinė paroda „Konstantino Prošinskio fenomenas: grybų piešiniai“. Parodos atidaryme apie K. Prošinskio fenomeną kalbės VU Herbariumo vadovas dr. Mindaugas Rasimavičius ir Gamtos tyrimų centro mikologas dr. Jonas Kasparavičius.
Parodoje plačiajai visuomenei pirmą kartą pristatomos išskirtinės, iki šiol niekur nerodytos ir neskelbtos Konstantino Prošinskio (Konstanty Prószyński, 1859–1936) pieštos grybų akvarelės.
K. Prošinskis – mokytojas, botanikas, rinkėjas, Vilniaus Stepono Batoro universiteto botanikos sodo Vingio parke inspektorius (1920–1936), Vilniaus krašto augalų ir grybų tyrinėtojas-mėgėjas.
Jis nupiešė apie 600 mokomųjų paveikslų Stepono Batoro universiteto Augalų sistematikos katedrai ir apie 4000 grybų piešinių savo grybų albumui.
Dėl lėšų stokos šis albumas nebuvo išleistas, o piešiniai iki šiol niekur nerodyti.
Prošinskio grybų piešinių rinkinys nuo 1942 m. saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių fonde (F134).
Šioje parodoje rodoma mikologo dr. Jono Kasparavičiaus atrinkta nedidelė grybų piešinių rinkinio dalis – daugiau kaip 80 piešinių.
Kadangi fondas iki šiol nebuvo tyrinėtas, parodoje siekiama atskleisti piešinių įvairovę. Nedidelė dalis grybų piešinių yra išlikę Vilniaus universiteto herbariumo senųjų piešinių rinkinyje.
Parodoje rodoma ir 10 mokymui skirtų plakatų, dar ir dabar naudojamų kaip iliustracijos paskaitų metu. Parodą papildo biografinė medžiaga apie piešinių autorių.
Pasak parodos mokslinio konsultanto dr. Jono Kasparavičiaus: „Ši paroda – tai puiki proga susipažinti su tuo metu vyravusiomis meno tendencijomis vaizduojant gyvąją gamtą.
K. Prošinskio piešiniai turėjo nemažai įtakos ir visiems gerai žinomų, savotiška lietuviškos mikologinės literatūros klasika tapusių knygų iliustracijoms.
Palikti originalūs to meto grybų lotyniški pavadinimai leis mokslo istorijos mėgėjams susipažinti su tuometinės mikologinės taksonomijos ypatumais ir pajusti, kiek daug ir kokių didelių pokyčių šiame moksle įvyko per pastarąjį šimtmetį.
Grybų piešinių niekada nebuvo daug, nes grybai – paslaptingi ir mažiausiai pažinti, jie likdavo gyvūnų ir augalų šešėlyje.
Nuoširdžiai ir giliai jais besidominčių, o juo labiau juos piešiančių žmonių buvo ir yra labai mažai. Šiuo atžvilgiu K. Prošinskio piešiniai – fenomenalūs.
Tai autorių per gyvenimą vedusios aistros materiali išraiška. Aistros, kurios neužgesino nei geopolitiniai kataklizmai, nei banalios buitinės problemos ir su tuo susiję materialiniai sunkumai.
Savo verte ir reikšme peržengiantis atskirų valstybių sienas šis istorinis palikimas svarbus tiek savo menine, tiek ir moksline prasme.
Jame atsispindi ir to meto mikologijos, kaip mokslo, lygis, ir vyravę meniniai papročiai, ir autoriaus žinios, suvokimas bei sugebėjimai.“
Prošinskio augalų piešinių rinkinys saugomas Vilniaus universiteto herbariume, įsikūrusiame Gyvybės mokslų centro Biomokslų institute – daugiau nei 280 augalų piešinių, kuriuose greta viso augalo atskirai nupiešti žiedai, vaisiai, lapai ir ūgliai, išryškinantys smulkius morfologinius augalo požymius.
Savita augalų įvairovė ir piešinių išsamumas atspindi autoriaus domėjimąsi augalais ir norą perteikti savo žinias. Parodą lydi VU botanikos sodo išleisti atvirukų rinkiniai su K. Prošinskio grybų ir augalų piešiniais.
Paroda veiks iki spalio 27 d. Parodos rengėjai: LMA Vrublevskių biblioteka ir VU Botanikos sodas.
