Ne paslaptis, kad sudėtingos Lietuvos istorijos aplinkybės lėmė, kad neramiais laikais daliai lietuvių teko išvykti į svečias šalis.
Minint 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių pasitraukimo į Vakarus metines, Valstybinė kultūros paveldo komisija pristato naują projektą „Išeivijos kūrėjų keliais: Lietuvai reikšmingas kultūros paveldas Prancūzijoje“.
Tikslas
Sureikšminti ir duomenų bazėje U-Paveldas visuomenei pristatyti Lietuvai svarbius kultūros paveldo vertybes ir asmenybes Prancūzijoje.
Sumanymas prisideda ir prie šiuo metu vykstančio Lietuvių sezono Prancūzijoje. Juo kuriama partnerystė tarp abiejų šalių, pristatant prancūzų bendruomenei šiuolaikinius Lietuvos menininkus.
Prancūzijoje savo pėdsakus paliko tokios žymios asmenybės, kaip skulptorius A. Mončys, grafikas Ž. Mikšys, diplomatas P. Klimas, Adomas Mickevičius ar net Henrikas Valua.
Paryžiuje palaidoti asmenys
Sofija Tyzenhauzaitė, Oskaras Milašius ir kt.
Be ten gyvenusių ir kūrusių asmenybių istorijas pasakoja ir vertybės – prie Paryžiaus Dievo Motinos katedros restauravimo XIX a. prisidėjo Vilniaus universiteto auklėtinis. Čia aptinkama ir lietuviškojo Vyčio simbolika, Aušros Vartų paveikslo kopijomis pasipuošę statiniai ir kt.
„Ieškosime ne tik naujų asmenybių ir vertybių Prancūzijoje, tačiau gilinsime žinias ir apie jau esamus.
Projekto metu bus toliau pildoma Valstybinės kultūros paveldo komisijos sumanymu sukurta naujoviška U-Paveldas duomenų bazė (čia).
Ši platforma ne tik suteikia galimybę giliau pažinti ir tyrinėti lietuvišką kultūrinį paveldą užsienyje, tačiau taip pat skatina tautinės tapatybės puoselėjimą tiek Lietuvoje, tiek diasporoje.
Mūsų misija yra surasti tas vertybes ir visa tai perduoti ateities kartoms“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Projekto vadovė Agnė Pancerovaitė pažymi, kad naujojo projekto tikslas – ne tik išsaugoti, bet ir aktyviai pristatyti Lietuvai svarbius kultūros paveldo vertybes bei asmenybes.
U-paveldas duomenų bazė yra esminis įrankis šiam tikslui pasiekti, suteikiantis prieigą prie išsamių ir įvairių duomenų apie mūsų kultūros paveldą pasaulyje.
Šiuo metu interaktyviame žemėlapyje yra žinių apie daugiau nei 800 paveldo vertybių iš įvairių šalių. Žinios nuolat atnaujinamos tiek projektine, tiek kasdiene Paveldo komisijos veikla.
„Stengiamės pagal galimybes kiekvienais metais paieškoti su Lietuva susijusio paveldo vis kitoje šalyje.
Pernai U-Paveldą papildėme Lietuvos tarpukario modernizmo mokyklos tęstinumo ženklais Jungtinėse Amerikos Valstijose, šiemet dėmesys skiriamas Prancūzijai.
Mūsų paveldas užsienyje yra mažai tyrinėtas ir menkai žinomas ne tik vietiniams, bet ir diasporos atstovams.
Todėl pirmoji užduotis yra kultūros paveldo inventorizacija ir aprašymas, o po to – išsaugojimas“ – papildo doc. dr. V. Ščiglienė.
Pirmininkė priduria, kad pastaruoju metu Paveldo komisija Lietuvai reikšmingam kultūros paveldui užsienyje skiria ypatingą dėmesį.
Atsakingoms institucijoms teikiami patarimai dėl tokios rūšies paveldo apsaugos politikos ir strategijos, siūloma įtvirtinti jo reikšmę įstatymais.
Paveldo komisijos balsas įgauna svorį – sukurta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri rengia Lietuvai reikšmingo paveldo užsienyje koncepcijos projektą, o susidomėjimas bei žinomumas auga.
Projekto eigoje bus parengti straipsniai apie lietuviškojo paveldo įdomybes Prancūzijoje, rengiami renginiai ir diskusijos, skirtos tiek lietuvių, tiek prancūzų bendruomenėms.
Baigiamasis renginys vyks šių metų rudenį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Tiesioginėje renginio transliacijoje nuotoliu galės dalyvauti ir bendruomenių nariai iš Prancūzijos.
Projektas „Išeivijos kūrėjų keliais: Lietuvai reikšmingas kultūros paveldas Prancūzijoje“ dalinai finansuojamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos.
Vykdant veiklas bendradarbiaujama su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, LR ambasada Prancūzijos Respublikoje ir kitais partneriais.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės žinovė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.
Projektas “Išeivijos kūrėjų keliais: Lietuvai reikšmingas kultūros paveldas Prancūzijoje” dalinai finansuojamas kultūros paveldo departamento. Tuo tarpu dviejų dalių knyga “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto Leidykla 2023, gruodis) parašyta su misija rasti Lietuvai reikšmingus kultūros paveldo objektus Eurazijos ir Afrikos žemynuose po to, kai dėl užklupusio ledynmečio jie buvo priversti pasitraukti į pietus, pietryčius ir pietvakarius ir po to , atšilus klimatui, grįžti atgal į savo žemes dabartinės Lietuvos teritorijoje. Be kalbinių pėdsakų, paliktas kultūrinis materialus paveldas čia yra parodytas ir Italijoje:
1. Knygos 32 p. yra pateiktas ne graikas ir ne romėnas ir vaiku iš Trakijos paimtas į vergiją trečio vergų sukilimo Romoje vadas Spartakas. Tikrasis jo vardas buvo Spartokas, prasme siejamas su spartumu dvikovose, taip pat su greitais sprendimais kautynėse.
2. Knygos 39 p. yra parodyta rekonstruota buvusi mūsų etruskų šventykla Italijoje, kurios dublikatą, parėję į Lietuvą, kaip Arkikatedrą, pasistatėme Vilniuje.
3. Knygos 66 p. parodytas raitelio herbas, nulipdytas ant pastato Italijos mieste Ankonoje. Jį nulipdė kultūrinės žemdirbystės sodžių (paganus, lot. – sodietis) valstiečiai, gyvenę po raito ginkluoto gauniaus (kauniaus) vėliava vardu “Pagonia”. Šio raitelio herbas Ankonos uoste prie Adrijos jūros primenalietuvių etruskų viešpatavimą jūrose. “Paganus” itališkai reiškia “valstietis, sodietis su dvaru” ir tai yra turtingų, galingų Graikijos žemdirbių (h)elėnų, užsėdusių su kalavijais ant savo žirgų, sutelktą viešpatavimą pietinės Europos krantuose.
Dėkoju.
Dabar pilnatis ramybes tau geras zmogau, dar savaituke ir praeis.
Raso kad Hoteli Lambert , kur su Vyciu frontone, 1975 metais Czartoryski pardave bankininkui Guy de Rothschild, pastarasis 2007 metais uz 60 liamu euru perleido Hamad bin Chalifa Al Thani, Kataro emyrui. Ir pasibaige istorija.
> Tadas. Dėkoju, nes mano ramybė yra pasibaigusi nuo tada, kai rusų mokslininkai akademiniame lygmenyje žodžio “etruskai” reikšmę paaiškino esant kaip “etničeskije russkije”. Prosit!
Rimgaudui. Pagal DNA rodmenis etruskai pries 3000 metu atejo is pietines Turkijos, beje praktikavo vienalyciu meile, freskose tokiu randama. Etruskai nei rusai, nei lietuviai. Pilnatis baigsis taip pat.