Tai reiškia, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, Lietuvoje parduodantys prekes ar teikiantys paslaugas, privalės užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu.
„Manoma, kad Lietuvos Respublikos piliečiai turi turėti teisę sulaukti aptarnavimo valstybine kalba.
2021 m. Statistikos departamento skelbti gyventojų surašymo rezultatai atskleidė, jog rusų kalbą moka apie 60 proc. visų Lietuvos gyventojų, tad net 40 proc. Lietuvos gyventojų yra priversti susidurti su aptarnavimu jiems nesuprantama kalba“, – teigia parlamentarai aiškinamajame rašte.
Šio pasiūlymo sumanytoja, LR Seimo narė Dalia Asanavičiūtė sakė, kad lietuvių kalbos mokėjimas bent žemiausiu lygiu pagerintų atvykusių žmonių socialinę padėtį Lietuvoje.
Pagerintų jų gebėjimą įsitraukti ir siekti karjeros, didesnių pajamų, kartu padėti savo šaliai, iš kurios jie išvyko, ypač jei tai yra kariaujanti šalis.
„Šis reikalavimas atsiranda tik tiems, kurie tiesiogiai turi kontaktą su klientu ir tiesiogiai turi užtikrinti aptarnavimą lietuvių kalba“, − šiandien Seimo posėdyje kalbėjo parlamentarė.
Po svarstymo už projektą balsavo 100 Seimo narių, prieš – 5, susilaikė 14 parlamentarų. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą. Įstatymo reikalavimai įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.
Parengta pagal lrs.lt pranešimą.
Valstybinė kalbos inspekcija sveikina šį parlamentarų sprendimą ir kviečia rugsėjo 18 d. 17.30 val. Seimo lankytojų centre dalyvauti diskusijoje „Užsieniečiai darbo rinkoje: ką darbdaviai turėtų žinoti apie kalbines teises ir pareigas?“
PASTABA. Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetas pranešė, kad rugsėjo 18 d. 17.30 val. renginys nevyks.
Viskas būtų gerai, jeigu toks sprendimas būtų nuoširdus. Iš karto kyla klausimas, ar tai neprasilenkia su r e a l y b e ??? Kiek pastebėjau, gabus kalboms žmogus lietuvių kalbą neblogai išmoksta per dvejus metus ir tai, jeigu mokinamas gero lietuvių kalbos mokytojo! O tuo tarpu dabartiniu sprendimu – terminas vieneri metai ir trys mėnesiai (!)
Iš žiniasklaidos susidariau nuomone, kad lietuvių kalbą nėra sunki švedams, anglams, vokiečiams italams ar ispanams bei prancūzams. Lietuvių kalbą gan greitai išmoksta ir neindoeuropietiškų kalbų atstovai- estai ,japonai etiopai ir kitų tautybių atstovai. O štai kai kuriems Lietuvos piliečiams pragyvenusiems visą amžių ar net gimusiems Lietuvoje lietuvių kalba vis dar galimai “per sunki” išmokti… Gal reikia tik noro?