Rugsėjo 23–28 dienomis Klaipėda taps kūrybos ir kultūros epicentru – jau dvyliktą kartą vyksianti tarptautinė šventė „Inkultūracija“ suburs menininkus, rašytojus ir kultūros atstovus ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių.
Kaip teigia šventę rengiančios Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė dr. Laura Juchnevič, šiais metais itin atkreipiamas dėmesys į tarpusavio ryšius ir kultūrinį dialogą.
„Pasaulyje, kuris sparčiai keičiasi, kūryba tampa galinga jėga, gebančia sujungti skirtingas kultūras, vertybes ir sumanymus į harmoningą visumą.
Šventės tikslas – skatinti tarptautinį dialogą per meną, kūrybą ir gilintis į šiuolaikinius pasaulinius bei vietinius iššūkius.
Šventės metu kviesime pažvelgti į kultūrą kaip į erdvę, kurioje formuojasi mūsų visuomenės vertybės ir kuriamos bendros ateities vizijos.“
Renginiai su tarptautiniu prieskoniu: atvyks pasaulinio lygio žvaigždė iš Ukrainos
Šių metų šventės programoje ypatingą vietą užima tarptautiniai kūrėjai. Vienas pagrindinių svečių – pripažinimo sulaukęs Ukrainoje ir už jos ribų – rašytojas Jurijus Andruchovyčius.
Autoriaus kūryba išversta į šešioliką pasaulio kalbų ir apdovanota daugybe premijų – Leipcigo knygų mugės (2006 m.), Hanos Arendos (Hanna Arendt) (2014 m.), BBC metų knygos (2018 m.) ir kitomis premijomis.
Susitikimo su rašytoju J. Andruchovyčiumi metu kultūros istorikas doc. dr. Aurimas Švedas dalinsis šviesios atminties filosofo prof. Leonido Donskio įžvalgomis apie distopijas ir utopijas mūsų miestuose.
Taip pat pristatys J. Andruchovyčiaus šiais metais lietuvių kalba išleistą romaną „Moskoviada“.
J. Andruchovyčius taip pat dalyvaus renginyje „Literatūros galia, vaizduotė ir atmintis“, kurio metu bus nagrinėjama kūrybos galia karo metu, ateities galimybės ir atminties svarba (renginys vyks ukrainiečių kalba).
Tarptautinę šventės programą papildys meninio dueto Birgitos Lyregardos (Birgitte Lyregaard) (Danija) ir Lindos Edisijo (Linda Edsjo) (Prancūzija) skaitymo pasirodymas „Inger: žodžių ir garsų sintezės“.
Tai – bandomoji, savo laikmetį peržengusi poezija, kviečianti dalyvius išgirsti, kaip žodžiai virsta garsais, o muzika išraiškinga kalba.
Šventės metu dalyviai turės galimybę susitikti su rašytoja Laima Vince.
Iš už Atlanto atvyksianti kūrėja plačiau supažindins su savo kūryba, pelniusia ne vieną Amerikos valstybinį apdovanojimą ir pasidalins įžvalgomis apie skirtingų literatūros žanrų sąveiką komunikacijoje.
Diskusijos bei protinės kovos – apie dirbtinį protą, roką, kultūros kopijavimą ir jūrinius papročius
Šešias dienas truksiančios kultūrinės šventėss metu, dalyviai bus kviečiami pasinerti į protingas diskusijas.
Viena iš daugiausiai šiuo metu dėmesio sulaukiančių temų visuomenėje – dirbtinis protas (DI).
Ar DI gali prilygti žmogaus kūrybiškumui?
Tokį klausimą ir kitus, susijusius su dirbtiniu protu, kels renginio moderatorė Andželika Jurkutė-Rimkė ir poetai:
doc. dr. Liutauras Degėsys, Daiva Molytė-Lukauskienė, Renata Karvelis, Mindaugas Valiukas, Vytis Radvila – diskusijos „Literatūrinės dvikovos: poetai ir dirbtinis intelektas“ metu.
Renginio „Kontrkultūra prie Baltijos: rokas ir literatūra“ pagrindiniu diskusijos centru taps rokas
Buvęs grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, muzikantai Lukas Devita ir Vilius Ančeris bei žurnalistė Rūta Paitin dalinsis mintimis apie tai, kaip ši muzika nešė laisvės sumanymą Baltijos šalyse.
Taip pat atskleis, kaip roko muzika bei literatūra padėjo formuoti Lietuvos kultūrinį identitetą.
Diskusijos „Kopijavimo kultūra. Japonų ir europiečių literatūriniai tekstai ir vaizduojamasis menas“ dalyviai:
Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doc. dr. Dalia Švambarytė;
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas;
Japonijos kultūros apžvalgininkas Andrius Kleiva;
kunigas ir meno erdvės „Galerija 1252“ įkūrėjas Benediktas Jurčys;
Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas dr. Arvydas Kumpis – diskutuos, kaip dažnai vienos kultūros savinasi kitų kultūrų papročius.
Klaipėdos rašytojų sąjunga šventės metu pristatys literatūrinį-kultūrinį almanachą „Baltija 2024“ ir kvies diskutuoti apie Klaipėdos miesto kultūrinį identitetą Jūros šventės kontekste.
Ši vienintelė tokia Lietuvoje jūrinius papročius puoselėjanti šventė išskiria Klaipėdą iš kitų šalies miestų.
Ką ji reiškia klaipėdiečiams? Kokie žiūros kampai į ją galimi? Ko joje daugiau: prasmės ar beprasmybės?
Šiuos ir kitus klausimus kels ir tuo pačiu bandys atsakyti:
menotyrininkė Danguolė Ruškienė;
muziejininkė Nina Puteikienė;
istorikas dr. Klaidas Perminas;
literatūrologas doc. dr. Marijus Šidlauskas;
dizainerė Aida Zybartė;
rašytojai Nijolė Kepenienė, Daiva Molytė-Lukauskienė, doc. dr. Jūratė Sučylaitė, Juozas Šikšnelis, Gediminas Almantas, Sondra Simana ir kiti.
Išskirtiniai koncertai, parodos ir kino filmo peržiūra
Šiais metais šventės programa itin plati ir įvairi, kiekvieno žiūrovo skoniui, nuotaikai ir pomėgiui.
Muzikos akordais šventę atidarys muzikantas Vilius Ančeris patyriminio renginio „Elektrinis eilėraštis“ metu.
Specialiai šiam renginiui sukurta muzika skambės pirmą kartą ir kvies dalyvius atsipalaiduoti ir persikelti į distopinius pasaulius.
Muzikinę šventės programą papildys poetinis, muzikinis vyksmas balsui saksofonams, elektronikai ir perkusijai „Grimzdimo vienetai“, pagal Gyčio Norvilo aitrią, nepatogią, erzinančią poeziją, kurią atlieps bei provokuos improvizacijų meistrai:
Arkadijus Gotesmanas (perkusija) ir Petras Vyšniauskas (saksafonas).
Alternatyvios muzikos mėgėjai gali suklusti, nes pirmą kartą Klaipėdoje koncertuos šelmiška merginų grupė „shishi” koncerte „Kaip gera gyventi Europoje“.
Energinga, linksma, lengvai ironiška muzika, klaidžiojanti tarp roko, soulo, repo, „surf“, fanko ir kitų žanrų vainikuos šešias dienas truksiančią šventę.
Be koncertų, šventės metu vyks ir kino filmo peržiūra, kurią dovanoja Prancūzų institutas Lietuvoje.
Kinomanai ir visi, mėgstantys kiną, turės išskirtinę galimybę pamatyti septyniais Cezariais apdovanotą ir 2020 m. geriausiu metų filmu pripažintą prancūzų režisieriaus Alberto Dupontelio komediją „Sudie, kvailiai“.
Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami aplankyti ir tris šventės metu rodomas parodas:
Bernardo Burbos grafikos darbų parodą pagal Kotrynos Zylės romaną „Mylimi kaulai“;
Linos Beatos Norkutės parodą „Ryšys“;
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos parodą „Senoji Klaipėdos fotografija“, parengtą bendradarbiaujant su AdM draugija ir Rautenberg leidykla.
Tai – pirmoji istorinių Klaipėdos fotografijų paroda, žvelgianti nuo pačios seniausios portretinės fotografijos 1864 m. iki 1945-aisiais sugriauto miesto vaizdų.
Knygų pristatymai ir tradicinė knygų mugė
Neatskiriama šventės dalis – knygų mugė – ir šiemet lauks lankytojų, norinčių atrasti naujausius literatūros leidinius.
Susipažinti su gerai žinomomis ir nišinėmis leidyklomis bus galima rugsėjo 27–28 dienomis Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos erdvėse.
Šiomis dienomis knygų mylėtojai turės progą ne tik įsigyti patinkančius leidinius, bet ir sudalyvauti šeštadienį vyksiančių naujausių knygų:
Kotrynos Zylės romano „Mylimi kaulai“, Tomo Kačerausko istorinio romano „Karo laiškai“ ir žinomų Lietuvos istorikų, architektų ir tyrinėtojų sudaryto leidinio „Klaipėdos architektūros gidas“ – pristatymuose.
Specialų klaipėdiečiams skirtą pristatymą apie Klaipėdos santuokų rūmus šeštadienį pristatys kultūros ir architektūros istorikė, profesorė Marija Drėmaitė.
Paskaitos metu bus siekiama atskleisti ne tik šio pastato architektūrines vertės klausimus, bet ir kelias rūmų perskaitymo galimybes.
Antrus metus iš eilės bus ieškomas šventės „Šauklys“
Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet, šventės lankytojai kviečiami fiksuoti naujienas ir jomis dalintis su kitais socialinėse medijose žymint įrašus grotažymėmis su tekstu #inkulturacija, #INKTR2024.
Daugiausiai šventę savo socialinėse medijose pažymėjusiam dalyviui bus įteiktas šviesaus atminimo Laimos Pačebutienės vardo apdovanojimas – klaipėdietės menininkės Daivos Ložytės sukurta skulptūrėlė.
Visa šventės dienotvarkė: čia.
