Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugelyje šalių pagrindinė mirties priežastis, kasmet nusinešanti milijonus gyvybių, yra širdies ir kraujagyslių ligos.
Išeminė širdies liga
Viena iš jų – išeminė širdies liga (IŠL), ypač didelį pavojų kelianti vidutinio arba vyresnio amžiaus asmenims, tačiau pirmieji ligos etapai gali prasidėti dar jauname amžiuje. Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Šarūnė Stankevičienė atkreipia dėmesį, kad ankstyva rizikos veiksnių identifikacija ir jų valdymas gali padėti išvengti arba atidėti IŠL vystymąsi ir sumažinti komplikacijų riziką.
„Ši liga ypač dažna išsivysčiusiose šalyse, dėl aukšto gyvenimo lygio, kuris susijęs su rizikos veiksniais, tokiais kaip nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas ir aukštas streso lygis. IŠL labiau linkę sirgti vyresni nei 50–60 m. žmonės, vyrams ji dažniau pasireiškia jau sulaukus vidutinio amžiaus, o moterų rizika smarkiai padidėja vyresniame amžiuje – po menopauzės, dėl hormoninių pokyčių, kurie turi įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai“, – teigia Š. Stankevičienė.
Kaip išsivysto išeminė širdies liga?
IŠL yra būklė, kai širdies raumuo negauna pakankamai deguonies dėl sumažėjusio ar visai nutrūkusio kraujo tiekimo per širdies vainikines arterijas. Pagrindinė daugumos širdies ir kraujagyslių ligų priežastis, įskaitant ir išeminės širdies ligą, yra aterosklerozė. Tai – sisteminė lėtinė liga, kuri pažeidžia arterijų sieneles, sukelia jų kietėjimą ir siaurėjimą dėl cholesterolio bei kitų medžiagų kaupimosi.
„Aterosklerozės vystymasis kartais trunka net dešimtmečius, procesas gali prasidėti dar jaunystėje, tačiau simptomai dažnai pasireiškia vyresniame amžiuje, kai arterijų susiaurėjimas tampa reikšmingas.
Tiesa, liga gali progresuoti sparčiau dėl tam tikrų rizikos veiksnių – pavyzdžiui, aukšto cholesterolio lygio, arterinės hipertenzijos, cukrinio diabeto, rūkymo, netinkamos mitybos ar mažo fizinio aktyvumo“, – pažymi gydytoja kardiologė.
Kai kurie išeminės rizikos veiksniai yra nekoreguojami – tai amžius, lytis ar genetika. Visgi, norint sulėtinti aterosklerozės ir IŠL progresavimą, daugelį veiksnių, tokių kaip padidėjusi cholesterolio koncentracija, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, rūkymas, nutukimas, stresas, metabolinis sindromas ar mažas fizinis aktyvumas, galima koreguoti.
IŠL gali išduoti krūtinės skausmas
Šios ligos požymiai dažnai gali būti painiojami su kitomis sveikatos problemomis, pavyzdžiui, virškinimo sutrikimais, raumenų skausmais ar nerimo priepuoliais. Simptomų sunkumas ir pobūdis skiriasi priklausomai nuo ligos stadijos ir kraujagyslių pažeidimo lygio. Viena iš pagrindinių IŠL išraiškų – stabilioji krūtinės angina.
„Šiai būklei būdingi priepuoliniai angininiai skausmo krūtinėje epizodai. Jie pasireiškia slegiančiu, spaudžiančiu ar deginančiu skausmu, galinčiu plisti į kairę ranką, pečius, kaklą, žandikaulį ar nugarą. Dažniausiai šie priepuoliai ištinka fizinio krūvio, streso, stiprių emocijų metu, o praeina pailsėjus arba suvartojus kraujagysles plečiančių vaistų“, – teigia Š. Stankevičienė.
Be to, krūtinės skausmą gali lydėti pykinimas, silpnumas, paretėjęs ar padažnėjęs pulsas. Verta atkreipti dėmesį, kad liga gali pasireikšti tik dusuliu be skausmo ar mažėjančia fizinio krūvio tolerancija. Kai kuriais atvejais, ypač moterims, vyresnio amžiaus žmonėms ir cukriniu diabetu sergantiems asmenims, simptomai gali būti netipiški arba mažiau pastebimi.
Profilaktiniai patikrinimai leidžia sumažinti ligos riziką
Profilaktiniai patikrinimai yra labai svarbūs net nesusidūrus su minėtais simptomais, bet turint rizikos veiksnių. Tokiais atvejais paciento šeimos gydytojas gali atlikti pirminius tyrimus: cholesterolio ir gliukozės lygio nustatymą, kraujospūdžio matavimą ar elektrokardiogramą (EKG) ramybės būklėje. Tokius tyrimus pravartu atlikti bent kartą per metus.
„Jei pacientas patiria lengvus ar nedažnus simptomus, tokius kaip krūtinės skausmas, dusulys ar nuovargis, šeimos gydytojas įvertina simptomus, atlieka pradinius ankščiau minėtus tyrimus, diferencijuoja, ar nėra kitų krūtinės skausmo bei dusulio priežasčių ir įvertina, ar yra tinkamai kontroliuojamos gretutinės patologijos, galinčios sukelti požy,ių paūmėjimą“, – pasakoja gydytoja kardiologė.
Jeigu šeimos gydytojas, atmetęs kitas galimas priežastis, įtaria simptominę išeminę širdies ligą ar aptinka išeminius pakitimus elektrokardiogramoje, tolimesniam ištyrimui ir gydymui pacientas nukreipiamas į gydytoją kardiologą.
„Siekiant sumažinti išeminės širdies ligos riziką, naudinga sumažinti sočiųjų, transriebalų kiekį maiste, dažniau vartoti skaidulų, vaisių ir daržovių.
Vertėtų per dieną suvalgyti po 30 g nesūdytų riešutų ir du kartus per savaitę – žuvies, geriausiai riebios, turinčios daug omega riebalų rūgščių. Tikslinga sumažinti druskos kiekį – jos vartoti iki 5 g per dieną bei palaikyti fizinį aktyvumą – aktyviai leisti laiką 30–60 min., 5 kartus per savaitę, taip pat nerūkyti ir nevartoti alkoholio“, – atkreipia dėmesį gydytoja kardiologė Šarūnė Stankevičienė.
Verta nepamiršti, kad laiku atliekami profilaktiniai tyrimai ir nuolatinė sveikatos stebėsena padeda anksti nustatyti išeminę širdies ligą, ją gydyti ir užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms.
