Ruduo ne tik apdovanoja gausiomis sodo ir daržo gėrybėmis, bet ir atneša sveikatos sutrikimus. Gydytojai pastebi, kad rudenį padaugėja besiskundžiančių pilvo skausmais, todėl dalijasi išsamiais patarimais, kaip nuo to apsisaugoti ir pasirūpinti savimi susirgus.
Didžiąją dalį negalavimų sukelia stresas
Anot sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytojo gastroenterologo–endoskopuotojo Eimanto Mockaus, rudenį žmonės dažniausiai susiduria su vadinamuoju dispepsijos bei dirgliosios žarnos sindromais. Tam įtakos turi sodo ir daržo gėrybės bei nauja mokslo, studijų ar darbo pradžia.
„Dispepsija yra sindromas, pasireiškiantis viršutinės pilvo dalies (vadinamo epigastriumo) srities skausmu bei diskomforto jausmu – dažnai pacientai jaučia tokius simptomus kaip ankstyvas sotumo jausmas, pykinimas, pilvo pūtimas, nevirškinimo pojūtis.
Dispepsija yra labai dažnas sindromas, atsirandantis kas ketvirtam bet kurio amžiaus asmeniui. Dažniausiai dispepsija būna funkcinė (diagnozuojama 75 proc. visų besiskundžiančiųjų) ir būna susijusi su padidėjusiu nerimu, stresu, pasikeitusia mityba. Būtent rudens gėrybės – kopūstai, bulvės, morkos ar moliūgai – gali šį sindromą dar paaštrinti“, – aiškina E. Mockus.
Pasak jo, taip pat neretai pasitaikantis dirgliosios žarnos sindromas yra labai panašus į dispepsiją, tačiau jis pasireiškia apatiniame virškinamajame trakte – žarnyne. Ligoniai dažnai jaučia pilvo pūtimą, spazmus, kai kurie net viduriuoja, o po pasituštinimo simptomai palengvėja. Dirgliosios žarnos sindromas taip pat būna sukeltas mitybos įpročių, streso, įtampos, sulėtėjusios peristaltikos (žarnyno judesių stumiant išmatas).
Dėl visko kaltas nesveikas riebus maistas
Gydytojo teigimu, dažniausiai dispepsiją sukelia nevisavertė arba bloga mityba bei stresas. „Kai įsivyrauja šaltesnis oras, norisi valgyti greitą, nesveiką, turintį daug riebalų maistą. Tokiu maistu apsunkiname virškinimą, skatiname skrandį išskirti per daug skrandžio rūgšties, maistas ilgiau jame užsibūna ir šis procesas vėliau gali sukelti įvairiais skrandžio problemas.
O valgant kopūstus, pupeles, morkas, bulves, pilve prasideda didesnė dujų gamyba biocheminių procesų metu, o tai gali paaštrinti funkcinę dispepsiją ar dirgliosios žarnos sindromą“, – įspėja E. Mockus.
Todėl, pasakoja jis, dietologai skrandžio problemomis besiskundžiantiems ligoniams patariama valgyti nedideliais kiekiais (ne daugiau nei 300-400 g vienu metu) 4-6 kartus per dieną. 45-60 min. po valgio patariama negulėti, taip pat negalima valgyti prieš naktį (likus mažiau nei 3 val. iki miego).
Be kita ko, reikėtų vengti keptų, rūkytų, marinuotų, konservuotų, raugintų, sūdytų, aštrių patiekalų, taip pat riebaus maisto, šviežios duonos, kopūstų, ridikų, špinatų, daug česnako, žalių svogūnų, pomidorų ar pomidorų padažo, baklažanų, citrusinių, kitų rūgščių, nesunokusių vaisių ir uogų.
Patariama vengti ir šokolado, riebių desertų, alkoholio, kavos, gazuotų gėrimų, stiprios arbatos. Nepatariama valgyti ir aštrių prieskonių, pipirmėčių, mėtų, cinamono, krienų, garstyčių, majonezo, riebių padažų. Taip pat labai svarbu ir valgymo „higiena“: valgyti reikia mažais kąsniais, daug kramtyti, ryjant palenkti smakrą žemyn, o po kramtymo – užgerti vandens. Labai svarbu valgyti neskubant ir nekalbant.
Į įspėjančius apie ligą požymius nekreipia dėmesio
E. Mockus įspėja, kad, jei pasireiškia tokie simptomai kaip staigus svorio kritimas be priežasties, vėmimas krauju, tamsios išmatos, stiprus nepakeliamas skausmas pilve, gausus viduriavimas, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
„Nustatydami tikslią diagnozę taip pat gydytojai kiekvienam ligoniui nustato ir papildomus rizikos veiksnius – tai gali būti šeiminė anamnezė (ligos, vyraujančios pas motiną, tėvą, brolius, seses, vaikus), papildomos ligos, kuriomis serga pacientas, jo žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholio vartojimas), kitų vaistų, kurie gali pažeisti virškinamąjį traktą, vartojimas“, – sako gydytojas.
Visgi jis pastebi, kad pacientai dažnai į tokius požymius kaip pilvo maudimas, ankstyvas sotumo jausmas, gumulo pojūtis gerklėje, deginimas už krūtinkaulio (rėmens graužimas) yra linkę nekreipti dėmesio.
„Visi kreipiasi į gydytoją tada, kai prasideda rimtesni požymiai, tokie kaip pykinimas, vėmimas krauju ar stiprus skrandžio skausmas. Tačiau net ir visai neagresyvūs negalavimai gali reikšti ligos pradžią.
Žmonėms, kurie laiku nesikreipė į gastroenterologą su daugelį metų trunkančiais įvairiais simptomais, atliekant endoskopinį tyrimą galima rasti ir skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų, išsiplėtusių stemplės kraujagyslių, kartais net piktybinių navikų.
Negydomos skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos gali suvėžėti. Dar kartais iš opų prasideda kraujavimas į virškinamąjį traktą ir tada ligonis nedelsiant turi būti paguldytas į ligoninę. Blogiausiu atveju opa gali ir prakiurti (perforuoti) – atsirasti skrandžio sienelės vientisumo pažeidimas, o tuomet gydymo būdas yra tik skubi skrandžio operacija“, – įspėja E. Mockus.
Išvengti neįmanoma
Anot gydytojo, pajutus, kad negalavimai ima trukdyti kasdieninei veiklai, nereikėtų laukti, kol jie pradės aštrėti, o iškart kreiptis į gydytoją specialistą. „Pajutus epigastriumo srities skausmą ar diskomfortą, pykinimą, pilvo pūtimą, raugėjimą, pilno skrandžio jausmą – sotumą, nevirškinimo pojūtį, – rėmens graužimą (kilimą) už krūtinkaulio, derėtų pasitarti su gydytoju gastroenterologu.
Jis atsižvelgs į simptomus ir paskirs tinkamus kraujo ar instrumentinius (endoskopinius) tyrimus ligai diagnozuoti bei gydyti. Pirminė savalaikė ligų diagnostika yra pats geriausias būdas užkirsti kelią rimtai ligai. O brangiausias tyrimas yra laiku neatliktas tyrimas“, – pripažįsta jis.
E. Mockus sako, kad, deja, bet dispepsijos bei dirgliosios žarnos sindromų išvengti neįmanoma. „Gyvename tokiame pasaulyje, kur vyrauja greitas gyvenimo tempas, nevisavertė mityba, stresas. Šie rizikos veiksniai yra vieni iš pagrindinių funkcinės dispepsijos priežasčių.
Žmonėms siūlyčiau nenumoti ranka į savo negalavimus ir kreiptis į gydytojus. Aišku, paprasti, namų gamybos preparatai, tokie kaip linų sėmenys, yra greita ir pakankamai efektyvi simptominio gydymo priemonė. Tačiau, simptomams užsitęsus, reikėtų pasikonsultuoti su specialistu. Taip pat reikėtų privengti viso greito, nesveiko maisto, mažinti stresą, sportuoti ar užsiiminėti kvėpavimo pratimais, pavyzdžiui joga ar meditacija“, – pataria gydytojas.
