Užvakar (2024-08-23, – Alkas.lt) žurnalistas, publicistas, visuomeninkas Vidmantas Valiušaitis buvo atleistas iš Martyno Mažvydo bibliotekos. Atrodytų kas čia tokio? Ne pirmas, ir ne paskutinis kartas, kai iš darbo yra atleidžiamas darbuotojas.
Visgi, mano nuomone, reikėtų ieškoti gilesnių, politinių šio atleidimo priežasčių. Vidmantas Valiušaitis yra žurnalistas ir rašytojas, kuri labai labai seniai ir profesionaliai gilinasi į lietuvių tautos antisovietinės rezistencijos istoriją, yra sukaupęs daug faktologinės medžiagos ir nardo joje kaip žuvis.
Jis gali atremti bet kurį iš rankovės ištrauktą argumentą apie K. Škirpą, LAF, Birželio sukilimą. Būtent tuo jis nėra parankus tiems, kurie siekia propaguoti kitą istorinį naratyvą, kurio šviesoje K. Škirpa buvo nacių kolaborantas, jo įkurtas LAF siekė sunaikinti Lietuvos žydus, o Birželio sukilimas apėmė ne tik pasiprešinimą sovietiniams okupantams, bet ir žydų pogromus, kurie buvo tik preliudas į lietuvių dalyvavimą holokauste.
Šiuo aspektu, Birželio sukilimas ne tik kad neturėjo jokios prasmės, bet apskritai yra vienas gėdingiausių modernios Lietuvos istorijos faktų.
Šiuos teiginius Vidmantas sistemingai ir kantriai griovė, remdamasis ne istorikų interpretacijomis, bet dokumentais paremtais faktais.
Todėl reikia suprasti, jog Vidmantas Vailušaitis buvo atleistas ne todėl, kad jis yra blogas darbuotojas, bet dėl savo požiūrio, kuriam mūsų viešojoje erdvėje vis mažiau vietos.
Kaip ir Birutės Obelenienės aveju, kaip ir Aleksando Alekseičiko atveju, taip ir Vidmanto Valiušaičio atveju, tai niekaip nėra susiję su asmeniu, tai yra susiję su asmens turima ir (svarbiausia) jo propaguojama pasaulėžiūra.
Birutės Obeenienės atveju, ją reikėjo užsiputi todėl, kad VDU Švietimo akademija pakvietė pristatyti skirtingus požiūrius į lytiškumo ugdymą būsimiems Gyvenimo ugdymo įgūdžių mokytojams, atskleidžiant, kokia pasaulėžiūra jie yra priimti.
Ją reikėjo iš ten eliminuoti, nes kilo rizika, kad būsimi mokytojai, būdami nekvaili, supras kad „karalius nuogas“.
Apie lytinio švietimo naudą vaikams tu gali mulkinti progresyvias mamas, bet ne specialistus, kurie yra tinkamai informuoti.
Panašiai reikia iš medikų benduomenės eliminuoti ir psichoterapeutą Aleksandrą Alekseičiką, nes viešojoje erdvėje negali skambėti mintis, jog galima homoseksualaus potraukio psichoterapinė įveika, kad tokias psichoterapijos paslaugas galima teikti, ir galiausiai, kad apskritai kažkas gali norėti (!) būti gydomas nuo šio potraukio. Nes juk visi gėjai yra laimingi, o nelaimingi yra tik tie, kurie nesupranta, kad taip turi būti.
Kad tokių ofenzyvų tikslas – pasaulėžiūros eliminavimas iš viešo akademinio ar profesinio diskurso, rodo faktas, jog Birutės Obelenienės buvo pasitenkinta tik tuo, kad jos skaitomos paskaitos busimiems Gyvenimo įgūdžių ugdymo mokytojams buvo atšauktos.
Jokių kitų sankcijų ar veiksmų (drausminės nuobaudos, atleidimo iš darbo) nebuvo imtasi.
Lygių galimybių kontrolieriaus „tyrimas“ taip ir nebuvo pabaigtas. Nes, galimai susitarus aukščiausiame instituciniame lygmenyje, buvo pasiektas reikiamas tikslas. O ironija ta, kad pats universitetas mokslo metų pabaigoje apdovanojo Birutę Obelenienę kaip vieną iš geriausių dėstytojų.
Aleksando Alekseičiko ir Vidmanto Valiušaičio atveju, siekiant numatyto tikslo, nebuvo galima apsiriboti mažesnėmis priemonėmis. Taigi, Vidmantas buvo atleistas, naikinant jo pareigybę ir motyvuojant tuo, jog ji „neatitinka departamento struktūros“, o Aleksandrą ketinama išmesti už durų darant įstaigos reorganizaciją ir naikinant jo vadovaujamą skyrių. Abiem atvejais siekiam sukurti teisėtumo iliuziją.
Kam neįtinka Birutė ar Aleksandras, akivaizdu. O kokios jėgos stovi už Vidmanto pašalinimo?
Žurnalistai, norintys tai sužinot, pirmiausia turėtų pasidomėti esamos LNMMB direktorės Aušrinės Žilinskienės paskyrimo bei prašymo naikinti Vidmanto pareigybę, atėjusio per Informacijos politikos ir analitikos departamento direktorių Matą Baltrukevičių, užkulisiais.
Apie tai, kad įvyko, Vidmantas pranešė savo FB paskyroje. Nepraėjus nė parai po pranešimo, įrašas buvo užblokuotos. Akivaizdu, kad kažkam nepatiko, kas parašyta, ir kažkas jį paskundė.
Tai dar ilgai su šiais žmonėmis tęsta. Juk Radijo ir TV komitete Sąjūdžiu buvę kūrybiniai ir techniniai darbuotojai iš jo buvo “išluoti” jau 1993 metais. Taigi va, jau 30 metų kaip LRT turinio prasme turime be jokio lietuviško kvapo – “švarutėlį”, – palenkavimas juk savas kvapas…
Kukliai faina ir holokausto industrija veikia pilnu “gazu” o lietuviški (?) kolaborantai už menkus šekelius (kaip kadaise Judas) be jokių lubrikantų skuba sulįsti į… Ir tikrai, kodėl Europoje (ir ne tik!) kyla antisemitizmo banga? Kalti “žydšaudžiai” lietuviai, o gal marsiečiai?