Jau nuo rugsėjo 1-osios daugiabučių gyventojai galės rūšiuoti augalinės bei gyvūninės kilmės maisto atliekas. Iki tol virtuvės atliekų surinkimui bus paruošta daugiau kaip 2 tūkst. konteinerių daugiabučių kiemuose. Maisto gamybos likučių ir netinkamų vartojimui produktų atskiras surinkimas leis sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius, gerins perdirbimą.
Kaunas baigia pasiruošimo darbus virtuvės ir maisto atliekų surinkimui. Visame mieste rūšiavimui paruošta 700 pusiau požeminių konteinerių „Molok“, dar apie 100 jų pritaikomi šiuo metu. Daugiabučių kiemus papildys ir 1400 specializuotų 240 litrų talpos antžeminių konteinerių su biofiltrais kvapų prevencijai. Jie bus statomi aikštelėse, kuriuose nėra galimybės įrengti įgilintų konteinerių.
Nuo rugsėjo 1-osios į naujuosius konteinerius bus galima mesti valgymui netinkamą, pasenusį maistą ar gaminant susidariusias atliekas. Tai vaisių ir daržovių lupenos, kepinių, mėsos ar žuvies likučiai, kiaušinių lukštai, arbatos ir kavos tirščiai, riebalais ar kitais maisto produktais suteptos servetėlės bei popieriniai rankšluosčiai.
Į virtuvės atliekų konteinerius negali patekti žurnalai, laikraščiai, skysto maisto, tabako gaminiai, vaistai ar papildai, maistas plastikinėse, stiklinėse ar metalinės pakuotėse. Jos turi būti išmetamos į tam skirtus konteinerius.
Rūšiuojant augalinės ir gyvulinės kilmės atliekas, Kaunas laikosi principo: „Jokio papildomo plastiko, naudojame tai, ką turime namuose“. Maisto likučius raginama sudėti į popierinius ar biologiškai skaidomus maišelius ir mesti tiesiai į virtuvės atliekų konteinerius. Jei tokių neturima, atliekas iki surinkimo vietos atsinešti plastikiniuose maišeliuose ar kitose talpose, o išpylus, šiuos išmesti į šalia esančius konteinerius: labai užterštus – į mišrių atliekų, švaresnius – į plastiko.
„Tinkamai tvarkydami atliekas kuriame švaresnę aplinką ir tvaresnę ateitį savo vaikams. Džiaugiamės matydami tendencijas – didžioji dauguma kauniečių tinkamai rūšiuoja. Tai rodo plastiko ir stiklo surinkimo kiekiai Kaune. Jie padvigubėjo nuo 2019 metų, pastačius šioms atliekoms skirtus konteinerius.
Tikime, kad virtuvės atliekos bus rūšiuojamos taip pat entuziastingai. Jeigu į surinkimo vietas pateks tik maistas, jį galėsime paversti natūralia trąša, pagaminti biodujas ar kompostą. Tai neabejotinai sumažins mišrių atliekų kiekius sąvartynuose. Iš bendro komunalinių šiukšlių srauto pašalinus maisto produktus, didės neužterštų ir perdirbimui tinkamų atliekų apimtys“, – kalbėjo Kauno savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir paslaugų komiteto narys Tomas Žebuolis.
Preliminariai skaičiuojama, kad vienas asmuo per metus gali sukaupti apie 40 kg virtuvės atliekų. Startavus maisto ir virtuvės atliekų surinkimui visame mieste, bus stebimi kiekiai ir pagal tai koreguojami jų išvežimo grafikai.